Pasitelkite internetą ar specializuotą literatūrą.
Svarbu naudotis patikimais, mokslu grįstais informacijos šaltiniais. Savarankiškai internete galite pasidomėti tomis fizinio aktyvumo veiklomis, kurios nėra intensyvios, bet originalios, įdomios, pavyzdžiui, įvairūs šokių stiliai, lengvi žaidimai. Svarbu tinkamai įvertinti savo galimybes atlikti fizines veiklas nedarant žalos sveikatai.
Priklausomai nuo to, ką pasirinkote, pasirūpinkite reikalingomis priemonėmis.
Mankštinantis nebūtini įmantrūs ir brangūs įrenginiai, reiktų kelių paprastų priemonių: gimnastikos kilimėlio, didelio gimnastikos kamuolio, elastinės juostos.
Paskirkite tikslų laiką savo treniruotei.
Rekomenduojama treniruotei skirti nuolatinį laiką. Gerai būtų skirti tam apie 1 valandą ir neskubant atlikti viską, ką esate numatę. Minimali mankštos trukmė suaugusiesiems turėtų būti 30 minučių, vaikams – 60 minučių, vieno užsiėmimo laikas – apie 10 minučių.
Būtinai mankštinkitės bent kelis kartus per savaitę, geriausia – kasdien.
Mankštintis reiktų kasdien, jeigu tai neįmanoma – bent 2–3 kartus per savaitę. Nusistatykite realius asmeninius tikslus, kurių norite pasiekti. Labai svarbu, kad gerai tarpusavyje derėtų tikslai, asmeninis veiklos planas ir jūsų asmeninės galimybės.
Kai žiūrite televizorių, darykite tai aktyviai judėdami.
Jeigu namuose esate ypač užimti ir negalite skirti specialaus laiko mankštai, pabandykite būti fiziškai aktyvūs kitais būdais: žiūrėdami televizorių žingsniuokite vietoje (kad būtų sunkiau, galima prie kojų prisitvirtinti svarmenis) .
Naujai pažvelkite į paprastus namų ruošos darbus.
Visi paprasti namų ruošos ar ūkio darbai, pavyzdžiui, skalbimas, lyginimas, įvairiausi darbai sode arba darže ir kt. yra naudinga fizinė veikla, laikantis saugumo taisyklių karantino metu.
Aktyviai leiskite laisvalaikį su šeima.
Vaikams fizinis aktyvumas taps svarbus, jei matys, kad jis svarbus bei malonus mamai ir tėčiui. Šeimos įpročiai ir vertybės išlieka visam gyvenimui.
Visada galvokite apie mankštinimąsi kaip apie būtiną ir svarbų užsiėmimą, kurio metu jūs siekiate kažkokių svarbių asmeninių tikslų.
Nesvarbu, ar tai teigiami jūsų išvaizdos pokyčiai, ar geresnė fizinė forma bei sveikata, ar smagaus bendravimo galimybė. Suraskite „savo“ asmeninę fizinio aktyvumo rūšį ir pamatysite, kad tai tikrai puiku.
Savarankiškam mankštinimuisi namuose patariame pasinaudoti Lietuvos sporto universiteto, Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistų parengta vaizdo medžiaga bei metodiniais patarimais.
1. Fiziniai pratimai – geriausias antidepresantas (Lietuvos sporto universiteto profesorius, sporto mokslininkas Albertas Skurvydas):
2. Kam sportui reikalingos molekulės ir genai? (Lietuvos sporto universiteto profesorius dr. Aivaras Ratkevičius):
3. Pilateso pratimai pusiausvyrai lavinti ir kojų raumenims stiprinti (Lietuvos sporto universiteto dėstytoja, pilateso trenerė dr. Kristina Zaičenkovienė):
4. Kaip sustabdyti osteoporozę? (Lietuvos sporto universiteto dėstytoja, kineziterapeutė Vilma Dudonienė):
5. Mokomės taisyklingai kvėpuoti (Lietuvos sporto universiteto dėstytoja Simona Pajaujienė):