Sveikų miestų tinklas įkurtas 1988 metais kaip Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) palaikoma iniciatyva, o 2011 metais Klaipėda oficialiai tapo pirmuoju Lietuvos miestu – šio tinklo nariu. Sveikų miestų asociacija vienija daugiau nei 1 200 miestų iš 30 valstybių ir daugiau nei 20 Baltijos regiono miestų.
Pagrindiniai Europos Sveikų miestų tinklo prioritetai:
1.Palanki ir palaikanti gyvenimo aplinka
Sveikas miestas – tai lygių galimybių miestas, kur visi gyventojai gauna palaikymą ir gali tenkinti savo įvairiapusius poreikius.
2. Sveikas gyvenimo būdas
Sveikas miestas užtikrina galimybes ir sąlygas sveikai gyvensenai visoms amžiaus ir socialinėms grupėms.
3. Aplinka ir miesto dizainas palankus sveikatai
Sveikas miestas užtikrina tokią gamtinę ir antropogeninę aplinką, kuri skatina ir palaiko sveikatą, poilsį, gėrovę, saugumą, socialinę sąveiką, mobilumą, visų gyventojų kultūrinio identiteto ir pasididžiavimo jausmą bei jiems pasiekiama ir tenkina poreikius. Gyventojų sveikai gyvensenai puoselėti turi būti pritaikytos viešosios erdvės, transportas, planuojama pramoninė zona.
Pagrindinių Sveikų miestų tinklo prioritetų parinkimas leidžia susikoncentruoti į tų Europos miestų sveikatos apsaugos uždavinių sprendimą, kurie aktualūs visai Europai. Ypatingas dėmesys skiriamas inovacinėms ir efektyvioms visuomenės sveikatos priemonėms. Sveiki miestai skatina ir palaiko eksperimentinį darbą su naujomis idėjomis, kurdami naujas koncepcijas įvairiuose organizaciniuose kontekstuose.
Sveikų miestų tinklo suteikiamos naujos galimybės
Klaipėdos miestui tapus Sveikų miestų tinklo nariu atsirado daugiau galimybių:
- remtis Europos miestų gerąja patirtimi ir žiniomis visuomenės sveikatos srityje;
- dalyvauti bendruose projektuose, ypač finansuojamuose Europos sanglaudos fondų, kuriems reikalingi partneriai iš ES šalių. Bendri projektai – iš esmės pagrindinė bendradarbiavimo forma su kitais Sveikų miestų tinklo nariais, ypač Baltijos regiono sveikų miestų asociacija;
- buvimas Sveikų miestų organizacijos nariu taip pat didina Klaipėdos žinomumą Europos miestų kontekste.
PSO EUROPOS SVEIKŲ MIESTŲ TINKLO VII FAZĖS ĮGYVENDINIMAS (2019–2025 m.)
Nuo 2019 metų įgyvendinama VII Sveikų miestų tinklo fazė, kurios pagrindinis tikslas – sveikesni ir laimingesni miestai visiems. Šis tikslas iškeltas 2018 metais Kopenhagoje vykusio tarptautinio merų susitikimo metu patvirtintame strateginiame dokumente „Kopenhagos susitarimas. Sveikesni ir laimingesni miestai visiems. Besikeičiantis požiūris į saugias, įsitraukiančias, tvarias ir prisitaikančias bendruomenes“.
- Investavimas į žmones, kurie gyvena miestuose.
Sveikas miestas turi būti pavyzdžiu, pirmenybę teikdamas investicijoms į žmones ir jų įgalinimui. Veiklos sritys: sveiki pirmieji gyvenimo metai, sveikatos palaikymas vyresniame amžiuje, pažeidžiamumo mažinimas, psichikos sveikata ir gerovė, visuomenės sveikatos priežiūros sistemos tobulinimas, sveika mityba, alkoholio žalos mažinimas, tabako kontrolė, žmogiškasis kapitalas, socialinis pasitikėjimas ir socialinis kapitalas.
- Urbanistinis miestų aplinkos planavimas, stiprinantis sveikatą ir gerovę.
Sveikas miestas apjungia socialinę, fizinę ir kultūrinę aplinką planuodamas miesto erdves, kurios yra aktyviai įsitraukiančios ir kurios gerina sveikatą ir gerovę visiems. Veiklos sritys: sveika aplinka ir vietos, sveikatai palankus urbanistinis planavimas, sveikatai palankus transportas, žaliosios erdvės, energija ir sveikata.
- Dalyvavimo skatinimas ir partnerystės sveikatos ir gerovės srityje.
Sveikas miestas užtikrina visų asmenų ir bendruomenių dalyvavimą priimant su jų sveikata, gyvenamąja, darbo ir poilsio aplinka susijusius sprendimus. Veiklos sritys: sveikatos palaikymas vyresniame amžiuje, pažeidžiamumo mažinimas, fizinio aktyvumo skatinimas, paslaugų teikimo gerinimas, sveikatos raštingumo gerinimas, kultūra ir sveikata.
- Bendruomenės klestėjimo skatinimas ir prekių bei paslaugų prieinamumo tobulinimas.
Sveikas miestas stengiasi, kad bendruomenė klestėtų, kad prekės ir paslaugos būtų prieinamos. Veiklos sritys: bendruomenės tvarumas, sveikatos palaikymas vyresniame amžiuje, psichikos sveikata ir gerovė, sveikai palankus būstas, sveikatai palankus urbanistinis planavimas, sveikata ir gerovė kaip sėkmės indikatorius, teisingos ir darnios ekonominės plėtros modeliai, etiškos investicijos sveikatos stiprinimui bei teisingai ir darniai plėtrai, universalios socialinės apsaugos „grindys“ vietiniame lygmenyje, ekonominiai sveikatos determinantai.
- Taikos ir saugumo skatinimas formuojant įsitraukiančią visuomenę.
Sveikas miestas užtikrina taiką formuodamas įsitraukiančią visuomenę, kuri skiria dėmesio aplinkai, dalyvavimui, klestėjimui ir planetai, o politikos ir veiksmų centre – žmonės. Veiklos sritys: sveikatos ir taikos ryšys, urbanistinių erdvių planavimas, sužeidimų prevencija, socialinė apsauga, sveikatos apsauga, psichinė sveikata ir gerovė.
- Planetos saugojimas, laikantis tausojančio vartojimo ir gamybos principų.
Sveikas miestas užtikrina, kad planetos apsaugai yra skiriamas dėmesys visose miesto politikose. Veiklos sritys: klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas, apsaugota bioįvairovė ir patobulintos miesto erdvės, sveikatą stiprinanti ir darni savivaldos politika, vanduo, atliekos ir sanitarinės sąlygos.
Angliškai šios 6 temos vadinamos 6 P modeliu: people, places, participation, prosperity, peace, planet.
- „Kopenhagos susitarimas. Sveikesni ir laimingesni miestai visiems. Besikeičiantis požiūris į saugias, įsitraukiančias, tvarias ir prisitaikančias bendruomenes“.
- „PSO 13-oji bendroji darbo programa 2019-2023 metams“ (GPW13), kurios tikslai – sveikatos stiprinimas, saugumo skatinimas, socialiai pažeidžiamų grupių saugojimas.
- „JT Darnaus vystymosi darbotvarkė 2030“, kurioje nustatyta 17 universalių, pasaulinių ir tarpusavyje susijusių darnaus vystymosi tikslų (DVT), kurie apima daugelį politikos sričių ir skirti įgyvendinti iki 2030 m.
- „Sveikata 2020“, kurios tikslas – siekti pagerinti gyventojų sveikatą ir gerovę, sumažinti sveikatos skirtumus ir užtikrinti ilgalaikę į žmones orientuotą sveikatos apsaugos sistemą.
-
- Skatinti sveikatą ir gerovę visiems ir mažinti sveikatos skirtumus.
Strateginiai metodai. Miestai ir nacionaliniai tinklai VII fazėje skatins sveikatą ir gerovę bei mažins sveikatos netolygumus:
- Tobulindami valdymą, skatindami įgalinimą ir dalyvavimą;
- Planuodami miesto erdves ir taip prisidėdami prie visuomenės klestėjimo;
- Investuodami į žmones ir įgyvendindami strategijas planetos išsaugojimui.
- Vadovautis nacionaliniais, regioniniais ir globaliais pavyzdžiais.
Strateginiai metodai. Miestai ir nacionaliniai tinklai VII fazėje vadovausis nacionaliniais, regioniniais ir globaliais pavyzdžiais:
- Per inovatyvią politiką ir praktiką;
- Dalindamiesi žiniomis ir mokydamiesi;
- Įsitraukdami į sveikatos politiką;
- Užtikrindami vietinės politikos nuoseklumą;
- Stiprindami sveikatą ir gerovę per savivaldybių administracijas.
- Remti PSO strateginių prioritetų įgyvendinimą.
Strateginiai metodai. Miestai ir nacionaliniai tinklai VII fazėje rems PSO strateginių prioritetų įgyvendinimą:
- Dalyvaudami kaip partneriai įgyvendindami vietinio ir nacionalinio lygmens prioritetus;
- Siekdami visuotinės sveikatos apsaugos;
- Spręsdami pasaulinius visuomenės sveikatos iššūkius;
- Transformuodami vietos paslaugų teikimą;
- Kurdami saugias ir įsitraukiančias visuomenes;
- Skatindami visų valdymo lygmenų darną.