Mikroplastikas – tai smulkios plastiko dalelės, kurių dydis mažesnis nei penki milimetrai. Jos atsiranda iš suskaidytų didesnių plastikų atliekų arba yra gaminamos tiesiogiai, kaip pramoninių produktų sudedamosios dalys. Šiomis dienomis mikroplastikas yra randamas visur – nuo vandenynų iki dirvožemio ir net žmonių organizmuose.
Mikroplastiko šaltiniai ir paplitimas
Mikroplastikas į aplinką patenka įvairiais būdais. Vienas iš pagrindinių šaltinių yra didesnių plastikų atliekų suskaidymas. Taip pat mikroplastiko dalelės gali būti naudojamos kaip abrazyvinės medžiagos pramonėje, kosmetikos ir asmens priežiūros produktuose. Šios smulkios dalelės per nuotekų sistemas ir upes patenka į vandenynus, kur jas absorbuoja jūrų organizmai.
Mikroplastikas maisto grandinėje
Mikroplastikas randamas įvairiuose maisto produktuose, įskaitant jūros gėrybes, druską, medų ir net geriamąjį vandenį. Naujausi tyrimai parodė, kad mikroplastiko dalelės randamos ir ore, kurį kvėpuojame, o tai reiškia, kad žmonės gali būti veikiami mikroplastiko ne tik per maistą, bet ir per orą.
Poveikis žmonių sveikatai
Nors mikroplastiko poveikis žmonių sveikatai dar nėra pilnai ištirtas, jau yra nemažai mokslinių duomenų, kurie rodo, kad mikroplastikas gali turėti neigiamą poveikį sveikatai. Vienas iš pagrindinių rūpesčių yra susijęs su mikroplastiko gebėjimu absorbuoti toksines chemines medžiagas iš aplinkos. Šios cheminės medžiagos gali sukelti uždegimus, hormoninius sutrikimus ir netgi vėžį.
2019 m. mokslinis tyrimas, paskelbtas žurnale „Environmental Science & Technology“, parodė, kad vidutinis suaugęs žmogus kasmet suvalgo ir įkvepia daugiau kaip 50 000 mikroplastiko dalelių. Taip pat įrodyta, kad mikroplastiko dalelės gali sukelti uždegiminius procesus žmogaus organizme, ypač plaučiuose ir virškinimo sistemoje.
Prevencijos priemonės
Vienas iš būdų sumažinti mikroplastiko kiekį yra mažinti plastiko naudojimą kasdieniame gyvenime, renkantis daugkartinio naudojimo produktus vietoj vienkartinių plastikų. Be to, svarbu tobulinti vandens ir nuotekų valymo sistemas, kad jos galėtų efektyviau pašalinti mikroplastiko daleles.
Plastiko mokesčiai ir rinkliavos: Kai kurios šalys, tarp jų Lietuva taiko mokesčius už plastikinius maišelius. Pavyzdžiui, Airijoje įvestas mokestis už plastikinius maišelius 2002 m., kuris ženkliai sumažino jų naudojimą. Panašūs mokesčiai buvo įvesti ir kitose šalyse, kaip Danijoje ir Suomijoje
Jungtinė Karalystė planuoja įvesti mokestį už plastikinius gaminius, kurių sudėtyje yra mažiau nei 30 proc. perdirbto plastiko. Ši priemonė skatina gamintojus naudoti daugiau perdirbto plastiko savo gaminiuose.
Plastiko draudimai: Be plastikinių maišelių draudimų, daugelis šalių draudžia ir kitus vienkartinius plastiko gaminius, tokius kaip šiaudeliai, stalo įrankiai, lėkštės ir puodeliai. Europos Sąjunga 2021 m. įvedė direktyvą, draudžiančią tam tikrus vienkartinius plastikinius gaminius visose valstybėse narėse.
Pakuočių grąžinimo sistemos: Vokietijoje ir Norvegijoje veikia grąžinimo sistemos, kurios taikomos ne tik plastikiniams buteliams, bet ir kitoms plastikiniams pakuotėms. Tai padeda sumažinti plastikinių atliekų kiekį ir skatina perdirbimą.
Biologiškai skaidžių pakuočių reikalavimai: Italija 2018 m. įvedė įstatymą, reikalaujantį, kad visi plastikinių maišelių gamintojai naudotų biologiškai skaidžias medžiagas. Ši priemonė sumažina tradicinio plastiko atliekų kiekį ir padeda apsaugoti aplinką.
Investicijos į mokslinius tyrimus: Europos Sąjunga skiria dideles lėšas moksliniams tyrimams ir inovacijoms, siekdama kurti naujas, ekologiškas medžiagas. Šios investicijos padeda kurti naujas technologijas, kurios gali pakeisti tradicinius plastikinius gaminius.
Informaciją paruošė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Brigita Abartytė
Nuotrauka: https://pixabay.com/
Informacijos šaltiniai:
- Cox, K. D., Covernton, G. A., Davies, H. L., Dower, J. F., Juanes, F., & Dudas, S. E. (2019). Human Consumption of Microplastics. Environmental Science & Technology, 53(12), 7068-7074. Nuoroda į šaltinį: https://pubs.acs.org/doi/10.1021/acs.est.9b01517
- Wright, S. L., & Kelly, F. J. (2017). Plastic and Human Health: A Micro Issue? Environmental Science & Technology, 51(12), 6634-6647. Nuoroda į šaltinį: https://pubs.acs.org/doi/10.1021/acs.est.7b00423
- Europos Sąjungos Direktyva dėl tam tikrų vienkartinių plastikinių gaminių naudojimo mažinimo (EU 2019/904). Nuoroda į šaltinį: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A32019L0904
- Kanados plastikinių gaminių draudimai ir mokesčiai. Nuoroda į šaltinį: https://www.canada.ca/en/environment-climate-change/services/managing-reducing-waste/reduce-plastic-waste.html
- Vokietijos grąžinimo užstato sistema. Nuoroda į šaltinį: https://www.bmu.de/en/topics/water-waste-soil/waste-management/packaging-waste/
- Italijos biologiškai skaidžių plastikų įstatymas. Nuoroda į šaltinį: https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/E-8-2018-003253_EN.html