Kietojo kuro ir atliekų deginimo poveikis visuomenės sveikatai

Kietojo kuro deginimas daro didelį poveikį aplinkai. Pradedant nuo šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, kuris prisideda prie globalinio atšilimo, iki kenksmingų dalelių, kurios teršia orą ir kenkia sveikatai. Be to, kietojo kuro deginimas gali pakenkti augmenijai ir gyvūnijai.

Šildymo sezonu padidėja oro užterštumas individualių namų rajonuose. Šį užterštumą nemaža dalimi lemia neatsakingas kai kurių gyventojų elgesys, kai patalpos šildomos deginant tam netinkamus daiktus: plastiko pakuotes, senus baldus, tekstilę ir kt. Tokių daiktų deginimas teršia ne tik aplinkos orą, bet ir dirvožemį bei gruntinius vandenis.

Deginamų atliekų poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai:

Deginant atliekas ar kitas kurui neskirtas medžiagas į aplinkos orą patenka įvairūs kenksmingi ir taršūs degimo produktai, tad žmonės, kūrendami draudžiamomis medžiagomis, ypač kenkia savo ir aplinkinių sveikatai. Jokiu būdu negalima deginti pramoninių ir buitinių atliekų, tokių kaip tekstilė, avalynė, baldai, langų rėmai, plastikų, apdorotų lakais, klijais, dažais, impregnuojamosiomis medžiagomis, padangų likučių ir t.t.  Didžiausia žala aplinkai ir žmonių sveikatai daroma deginant alyvą ir alyvos produktų atliekas. Deginant alyvos atliekas, į orą patenka sunkiųjų metalų, kurių didelė koncentracija gali sukelti kvėpavimo ir odos ligas. Nusėdusios ant žemės sunkiųjų metalų dalelės užteršia dirvą ir paviršinius bei gruntinius vandenis. Atliekų kūrenimas kietojo kuro katiluose (pvz., krosnyje) užteršia katilo ir dūmtraukio paviršius kenksmingais suodžiais. Dėl to blogėja šilumos perdavimas į patalpas, kyla gaisro pavojus, nes gali užsidegti dūmtraukyje susikaupę suodžiai.

Kūrenimo rekomendacijos individualių namų gyventojams:

Malkos turi būti sausos. Jei naudojate per drėgną medieną (pvz., 21–22 proc. drėgmės), degimo procesas bus neefektyvus, kadangi išsiskyrusi energija bus sunaudota medienos džiovinimui, o ne patalpų šildymui. Be to, deganti drėgna mediena į aplinkos orą išskiria daugiau teršalų. Kad malkos nėra sausos galime įsitikinti, jei joms degant girdimas šnypštimas.

Pakankama oro trauka kamine. Namų sąlygomis oro trauką patikrinti galite taip: prieš uždegdami kurą šiek tiek praverkite krosnies dureles ir šalia uždekite žiebtuvėlį. Liepsna turėtų linkti pakuros link. Jei to nėra, siūlytume išvalyti kaminą, pakurą ir pelenų surinkimo angą. Įspėjame, kad dėl nevalytų dūmų šalinimo takų didėja gaisro rizika.

Atsargumo priemonės – rekomendacijos gyventojams:

  • sergantiems lėtinėmis ligomis (pvz., astma, širdies ar plaučių ligomis) likti namuose ir stebėti sveikatą;
  • dirbantiems ir sportuojantiems riboti fizinį aktyvumą lauke, būti vietose, kurios yra atokiau nuo judrių gatvių, kitų aplinkos oro taršos šaltinių;
  • dėl darbo ar kitų priežasčių ilgą laiką būnantiems užterštose vietose dėvėti kvėpavimo takų apsaugos priemones;
  • atsisakyti kelionių automobiliu, naudotis viešuoju transportu;
  • soduose, priemiesčiuose nekurti laužų, nedeginti atliekų; vengti šildyti patalpas kietu kuru kūrenamais įrenginiais.

Informacija paruošė: socialinio recepto koordinatorė Agnė Lubytė

Informacijos šaltiniai: https://aad.lrv.lt/lt/naujienos/sildymo-sezonas-tesiasi-aplinkosaugininkai-primena-kokiu-aplinkosauginiu-reikalavimu-reikia-laikytis/;

https://sena-nvsc.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/oro-tarsos-poveikis-visuomenes-sveikatai;

Nuotraukos šaltinis: https://www.freepik.com/free-photo/white-clouds_12685798.htm#fromView=search&page=1&position=1&uuid=e0f28c42-a79f-45d1-b672-8fb2a4415eee;

Facebook
Twitter
LinkedIn