Rūšiuoti namuose jau lyg ir išmokome, o kaip darbo vietoje? Dalinamės patarimais, kaip įvesti įprotį rūšiuoti biure, taip sukuriant tvarką bei bendrą estetinį vaizdą, žinoma nepamirštant ir rūpesčio gamtos ištekliais.
Rūšiavimas namuose niekam nekelia klausimų ir tampa įprastu reiškiniu, į kurį įsitraukia vis daugiau šeimų. Biure praleidžiame dažniausiai 8 valandas savo dienos. Čia verda gyvenimas, valgome ir šildomės maistą, spausdiname, išpakuojame siuntinius. Tačiau rūšiavimas darbe daugelyje Lietuvos biurų – vis dar pakankamai problemiškas – kas nors paskubomis atsiplėšia sumuštinių pakuotę, kitas – atspausdina ne tą dokumentą. Ar viskas keliauja į bendrą šiukšliadėžę kartu su pietų likučiais? Tenka pripažinti, kad pakuotės, kurios galėtų būti perdirbtos ar panaudotos antrą kartą, vis dar keliauja į mūsų šalies sąvartynus ir teršia gamtą.
Turime kelis patarimus, dėl kurių praktikavimo galite iškart susitarti su kolegomis:
- Išeidami iš biuro išjunkite iš elektros lizdų visus elektrinius prietaisus, kuriems nebūtinas elektros tiekimas (kompiuteris, telefono įkrovėjas ir panašiai).
- Dalinkitės kanceliarinėmis priemonėmis, kurių neprireikia nuolat (tušinuku pasidalinti bus sudėtingiau, bet, pavyzdžiui, skylamušiu ar susegikliu tikrai galite).
- Stenkitės nenaudoti vienkartinių indų ir maisto konteinerių, jei pietus atsinešate iš artimiausios kavinės ir valgote biure, paprašykite maistą įdėti į jūsų pietų dėžutę.
- Siekiant tvarumo galima spausdindami informaciją ant abiejų lapo pusių, jei tai nėra oficialūs dokumentai.
Jei išrūšiuosite atliekas jų susidarymo vietoje, užtikrinsite, kad jums nebereikalingas dokumento lapas dar bus perdirbtas 8 kartus, stiklinis buteliukas nuo gėrimo – neribotą kiekį kartų, o plastikinė sumuštinio pakuotė – iki 30 kartų.
Rūšiavimas yra viena svarbiausių veiklų, kurios imantis kiekvienas asmuo gali prisidėti prie aplinkos saugojimo ir taršos Lietuvoje bei pasaulyje mažinimo. Kiekvieno mūsų indėlis – labai svarbus!
Rūšiavimo svarba:
- Taupome išteklius: medžiagos, iš kurių yra pagamintos pakuotės, perdirbimo metu naudojamos kaip žaliavos. Tad rūšiuodami taupome nuolat senkančius neatsinaujinančius išteklius.
- Kovojame prieš klimato atšilimą: rūšiuojant ir perdirbant atliekas, sutaupome daugybę energijos, kuri būtų naudojama naujų pakuočių gamybai.
- Mažiname sąvartynus: rūšiuojant mes mažiname sąvartynus, atliekos yra perdirbamos arba naudojamos energijai išgauti, todėl gerokai mažiau teršia mūsų gyvenamąją aplinką.
- Taupome energiją: rūšiuojant ir perdirbant atliekas, sutaupome daugybę energijos, kuri būtų naudojama naujų pakuočių gamybai.
Sąvartynai kenkia aplinkai ir sveikatai:
- Tarša ir smarvė: šiukšlėmis užteršiami didžiuliai žemės plotai bei požeminiai vandenys.
- Pavojus sveikatai: yrant atliekoms išsiskiria žalingos dujos ir cheminiai junginiai, kurie kenkia gamtai, gyvūnams bei žmonių sveikatai.
- Pavojus gyvūnams: sąvartynuose gyvūnai supainioja atliekas su maistu, jomis apsinuodija ir susižeidžia.
- Ligos ir parazitai: sąvartynuose veisiasi žiurkės, nešiojančios ligas ir parazitus, paukščiai atliekas išnešioja į aplinkinius regionus.
- Kenksmingos dujos: pūvant atliekoms, išsiskiria metanas ir CO2. Šios dujos didina šiltnamio efektą, kenkia augalams ir žmonių sveikatai.
Ką dar galime padaryti tiek namuose tiek ir darbe?
Pradėkite rūšiuoti – pirmas žingsnis, jei norime gyventi švarioje šalyje, gerti neužterštą vandenį bei kvėpuoti tyru oru. Tačiau vien to nepakanka norint būti atsakingu vartotoju. Vertėtų vadovautis 3P taisykle:
pakuočių mažinimas -> pakartotinis panaudojimas -> perdirbimas
Pakuočių mažinimas:
Vartojimas kasdien auga drauge su gyventojų skaičiaus pasaulyje didėjimu. Tačiau mūsų įpročiai taip pat nėra draugiški aplinkai. Kuo daugiau vartojame – tuo daugiau teršiame. Tad reikėtų vadovautis keliais paprastais patarimais:
- perkame tik tai, ko reikia;
- perkame rečiau, bet didesniais kiekiais;
- perkame tas pakuotes, kurios gali būti perdirbamos;
- perkame prekes tokiose pakuotėse, kurias galima papildyti (pvz. muilas, pakraunamos baterijos);
- perkame aplinką tausojančias prekes (energiją taupančias lemputes, daiktus iš perdirbtų medžiagų);
- naudojame mažiau plastikinių maišelių – į parduotuvę atsinešame savo medžiaginį maišelį.
Pakartotinas panaudojimas:
Daugybė pakuočių, kurias nusiperkame, gali pradėti gyventi antrą gyvenime dar mūsų namuose:
- prekybos centruose įsigyjami plastikiniai pirkinių maišeliai namuose gali tapti šiukšlių maišais, o popieriniai – vyniojimo medžiaga;
- vokai gali būti naudojami užrašams, pastaboms pasižymėti;
- stikliniai indai gali tapti įvairaus pobūdžio produktų talpyklomis;
- laikraščius, kartono pakuotes galima naudoti kaip pakavimo medžiagą;
- seni drabužiai namuose gali tapti naujais pagalvių užvalkalais, servetėlėmis;
- padangos gali būti kūrybingai panaudojamos namuose – pavyzdžiui, kaip sūpynės vaikams;
- medienos gaminiai gali būti naudojami kaip malkos;
- sena elektros įranga gali būti aukojama labdaros organizacijoms, o ne išmetama.
Perdirbimas:
Kasdien namuose susidaro nemaža dalis vadinamųjų žaliųjų atliekų. Dėl kiekvienos į sąvartyną patenkančios tokių atliekų tonos susidaro 300-500 m3 kenksmingų dujų. Todėl svarbu, kad tokios atliekos būtų surenkamos ir sutvarkomos atskirai:
- kompostuoti galima sodo ir daržo atliekas: gėlių ir daržovių liekanas, nupjautą žolę, medžių lapus, smulkias šakeles, naminių gyvūnų (triušių, vištų ir kt.) išmatas;
- virtuvės atliekas: daržovių atliekas, lukštus, kevalus, gėles, vaisius, kavos ir arbatos tirščius;
- nepatartina kompostuoti piktžolių su sėklomis, kurios gali išlikti ir subrendusiame komposte. Paskleidus tokį kompostą dirvoje, ji yra užteršiama;
- negalima kompostuoti skerdienos, mėsos ir žuvies atliekų, virtų daržovių.
Mitai ir faktai apie rūšiavimą
1. Mitas
Atliekos iš skirtingų rūšiavimo konteinerių suverčiamos į vieną ir tą pačią vietą.
Tiesa
Trijų spalvų varpelio formos konteinerių ištuštinti atvyksta dviejų tipų šiukšliavežės. Mėlynojo ir geltonojo konteinerių turinį išvežančios šiukšliavežės yra dviskyrės – pakuotės šiukšliavežėje nesusimaišo. Tuo tarpu žaliąjį konteinerį ištuština atskiros, tik stiklui skirtos šiukšliavežės.
2. Mitas
Rūšiavimui ir perdirbimui tinka tik išplautos pakuotės.
Tiesa
Tobulėjant technologijoms, rūšiuoti tampa vis paprasčiau: skalauti, plauti ar nulupti etikečių nebereikia. Taisyklė tik viena: iš pakuočių neturėtų bėgti skysčiai, galintys konteineryje užteršti švarias pakuotes.
3. Mitas
Produktai, pagaminti iš skirtingų medžiagų, negali būti perdirbami.
Tiesa
Perdirbimo technologijos išmanios, tad perdirbti iš keleto skirtingų medžiagų pagamintas pakuotes – paprasčiau nei paprasta. Stiklą į žaliąjį, popierių į mėlynąjį, o likusias pakuotes meskite į geltonąjį konteinerį.
Straipsnį ir skrajutę paruošė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Arūnė Eismontė
Informacijos šaltinis: http://www.zaliasistaskas.lt/
Nuotraka: https://www.freepik.com/
