Mikroplastikas – tai smulkios mikroskopinio dydžio plastiko dalelės (mažesnės nei 5 mm.), kurios išsiskiria į aplinką naudojant ar gaminant įvairius plastiko turinčius produktus arba produktus į kuriuos dėl tam tikrų tikslų yra pridedama mikroplastikų. Jis atsiranda dviem būdais:
- Pirminis mikroplastikas – gaminamas tiesiogiai (pvz., kosmetikoje, pramoniniuose produktuose).
- Antrinis mikroplastikas – susidaro didesniems plastiko gaminiams skylant dėl UV spindulių, mechaninio dėvėjimosi ar aplinkos poveikio (pvz., plastikiniai maišeliai, buteliai).
Mikroplastikai yra labai patvarūs, todėl patekę į aplinką nesuyra ir per vandenį, orą, dirvožemį ar net maisto grandine yra pernešami į kitas vietas, sukeldami negrįžtamą poveikį ekosistemoms. Paskaičiuota, kad per metus iš produktų, kuriuose yra pridėtų mikroplastikų, į aplinką patenka net 42 000 tonų mikroplastikų.
Poveikis aplinkai
Mikroplastikas sutrikdo vandens ekosistemą, kadangi yra plačiai paplitęs vandenynuose, upėse, ežeruose. Moksliniai tyrimai rodo, kad daugelis jūrų gyvūnų juos praryja, painiodami su maistu. Šios plastiko dalelės sukelia:
- Gyvūnų virškinimo sutrikimus;
- Vidinius uždegimus;
- Toksinų ar sunkiųjų metalų kaupimąsi gyvūnų organizmuose ir tokiu būdu patenka į mitybos grandinę.
Mikroplastiko dalelių buvo rasta mūsų maisto produktuose ir gėrimuose, įskaitant ir geriamąjį vandenį. Mikroplastikas aptinkamas ir žemės ūkyje, ypatingai naudojant kompostą. Tai keičia dirvožemio struktūrą, didina taršą, mažina mikroorganizmų įvairovę ir gali turėti įtakos augalų augimui. Naujausi tyrimai parodė, kad mikroplastiko dalelės randamos ir ore, kurį kvėpuojame, o tai reiškia, kad žmonės gali būti veikiami mikroplastiko ne tik per maistą, bet ir per orą.
Poveikis sveikatai
Į žmogaus organizmą mikroplastikas patenka su maistu, ypač jūros gėrybėmis, geriamuoju vandeniu ar net druska. Nors poveikis žmonių sveikatai dar nėra pilnai ištirtas, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, mikroplastikas gali:
- Kauptis žarnyne;
- Sukelti mikrouždegimus;
- Pažeisti žarnyno mikrobiotą.
Plastikuose esančios medžiagos, pvz., bisfenolis A (BPA), ftalatai, yra žinomi hormonų veiklą trikdantys junginiai. Jie gali turėti įtakos vaisingumui, skydliaukės veiklos sutrikimams ir vėžiniaims susirgimams. Įkvėptas mikroplastikas, ypač iš tekstilės ar automobilių padangų, gali sukelti kvėpavimo sistemos sutrikimus ir net lėtines ligas.
Ką galime padaryti kiekvienas iš mūsų?
Nors visiškai išvengti mikroplastiko sunku, yra keletas būdų, kaip sumažinti jo patekimą į mūsų organizmą:
- Venkite plastikinių maisto ir gėrimų pakuočių: jos gali išskirti mikroplastiką į maistą, ypač šildant. Rinkitės stiklines, nerūdijančio plieno ar keramikines talpas.
- Naudokite daugkartinius vandens butelius: vanduo plastikiniuose buteliuose gali turėti mikroplastiko dalelių.
- Rinkitės natūralius audinius: sintetiniai drabužiai skalbimo metu išskiria mikroplastiką. Pirmenybę teikite medvilnei, linui ar vilnai.
- Naudokite vandens filtrus: vandentiekio vandenyje gali būti mikroplastiko. Vandens filtrai padeda sumažinti šių dalelių kiekį.
- Venkite plastiko sąlyčio su karštu maistu: nešildykite maisto plastikiniuose induose ir nenaudokite plastikinių įrankių karštam maistui ruošti.
- Rinkitės laisvai parduodamą ar minimaliai supakuotą maistą: tokiu būdu sumažinsite plastiko pakuočių naudojimą ir galimą mikroplastiko patekimą į organizmą.
- Naudokite natūralius valymo produktus: kai kurie valikliai gali turėti mikroplastiko, todėl geriau rinktis ekologiškus ir natūralius valiklius.
- Venkite arbatos maišelių su plastiku: kai kurie arbatos maišeliai išskiria mikroplastiką į gėrimą. Rinkitės birią arbatą su nerūdijančio plieno sieteliu.
- Rinkitės natūralius kosmetikos produktus: kosmetikos priemonės turi mikroplastiko dalelių. Svarbu skaityti sudėtį ir rinktis natūralesnius produktus, be polietileno ar polipropileno.
- Reguliariai valykite namus: reguliarus valymas sumažina mikroplastiko dalelių kiekį, kuris kaupiasi dulkėse.
- Informuokite kitus ir remkite politikas, ribojančias plastiko naudojimą.
Informaciją paruošė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Edita Runelė
Informacijos šaltiniai:
UNEP (United Nations Environment Programme). From Pollution to Solution: A global assessment of marine litter and plastic pollution. Nuoroda į šaltinį: https://www.unep.org/resources/pollution-solution-global-assessment-marine-litter-and-plastic-pollution
Science (2023). Marine microplastics and their effects on marine life. Nuoroda į šaltinį: https://www.science.org/doi/10.1126/science.aay8563
Environmental Science & Technology (2020). Microplastic accumulation in agricultural soils. Nuoroda į šaltinį: https://pubs.acs.org/doi/10.1021/acs.est.9b05736
Nature Communications (2019). Atmospheric transport and deposition of microplastics in remote mountain areas. Nuoroda į šaltinį: https://www.nature.com/articles/s41467-019-09562-7
World Health Organization (WHO) (2019). Microplastics in drinking-water. Nuoroda į šaltinį: https://www.who.int/publications/i/item/9789241516198
The Endocrine Society (2020). Plastics, EDCs and Human Health: A Guide for Policymakers. Nuoroda į šaltinį: https://www.endocrine.org/topics/edc/what-edcs-are
Science of The Total Environment (2021). Microplastics in indoor air and respiratory health implications. Nuoroda į šaltinį: https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0048969720367253
Aplinkos apsaugos agentūra. Nuoroda į šaltinį: https://aaa.lrv.lt/lt/naujienos/mikroplastiku-poveikis-ir-veiksmai-kuriu-imamasi-europos-sajungos-mastu
Nuotrauka: https://www.pixabay.com