Liepos 8-oji – Tarptautinė alergijos diena
Ši diena skirta atkreipti visuomenės dėmesį į alergines ligas, jų paplitimą, priežastis, sunkumus su kuriais susiduria sergantys žmonės.
Alergija neretai vadinama šio amžiaus epidemija, nes sergamumas šia liga ne tik, kad nemažėja, bet nuolat auga jau du šimtmečius. Pasaulyje 10- 25 % žmonių yra alergiški arba kenčia nuo kurios nors alergijos formos, dažniausiai serga jauni iki 30 metų žmonės, o vyresniame amžiuje sergamumas mažėja. Alerginės ligos- tai imuninės sistemos atsakas į nekenksmingas organizmui daleles.
Žmonės ir gyvūnai būna alergiški maistui, namų dulkių erkutėms, gyvūnų plaukams, epidermiui, žiedadulkėms, pelėsiams, vaistams, konservantams, saulei, šalčiui, kitoms medžiagoms ir net savo pačių ląstelėms. Susirgti gali tiek kūdikis, tiek ir brandaus amžiaus asmuo. Dažniausiai pasitaikančios ligos: atopinis dermatitas, šienligė, alerginis rinitas, dilgėlinė, bronchų astma.
Alergija trukdo pilnavertiškam gyvenimui
Alergija sutrikdo normalų gyvenimo ritmą ir sukelia daugybę nepatogumų tiek vaikams, tiek suaugusiems. Prasidėjusi alerginė reakcija sukelia visą eilę rimtų sveikatos sutrikimų ar negalavimų, pvz: varvanti nosis, dusulys, čiaudulys, ašarojimas, bėrimai. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad alergijos simptomai neigiamai veikia ligonio gyvenimo kokybę: sutrikdo miegą, aktyvią veiklą, žmogus tampa nedarbingas, sutrinka gebėjimas įsisavinti žinias mokykloje, mokytis. Alergiški pacientai serga ne tik sekinančiomis alerginėmis ligomis, turinčiomis įtakos jų gyvenimo kokybei, karjerai, asmeniniam tobulėjimui, gyvenimo būdui, bet ir yra didžiulė našta šalies sveikatos ekonomikai dėl nedarbo dienų bei darbo našumo kritimo.
Tyrimų duomenimis-alergija sukelia šiuos nepatogumus:
- miegas sutrinka apie 77% pacientų; beveik pusė jų skundžiasi, kad miegui trukdo alerginis rinitas;
- nuolatinį nuovargį jaučia 46 % pacientų; 42% pacientų jaučia mažesnį darbo produktyvumą; 35% alergiškų vaikų turi praleidinėti pamokas mokykloje;
- 65% pacientų teigia, kad alergija sutrikdo jų sportinį aktyvumą;
- 23% alergiškų žmonių negali laikyti naminių gyvūnėlių;
- 51% žmonių, sergančių alerginiu rinitu, skundžiasi galvos skausmais.
Pagal alergijos atsiradimą skiriamos šios alergijos rūšys:
- Įkvepiamos alergijos. Tai alergijos tipas, kuomet įkvėpus tam tikrų medžiagų– alergenų prasideda alerginė reakcija (alerginis rinitas, ašarojimas, alerginė astma).
- Alergija maisto produktams. Tai alergijos tipas, kuomet žmogaus imuninė sistema gamina antikūnius tam tikrai maisto rūšiai, šį maistą atpažįsta kaip pavojingą organizmui. Tuomet prasideda pykinimas, virškinimo sutrikimai, viduriavimas ir pan.
- Odos alergija. Tai alergijos rūšis, kuomet organizmas reaguoja į kontaktines medžiagas aplinkoje, atsiranda bėrimai, niežulys, išsivysto alerginis kontaktinis dermatitas, alerginė kontaktinė egzema. Alerginis kontaktinis dermatitas – tai organizmo reakcija į tam tikrą alergeną – dirgiklį bei jo vietoje atsirandanti alerginė reakcija: paraudimas, niežulys, bėrimas, tinimas. Alerginė kontaktinė egzema – tai lėtinis odos uždegimas, sukeltas įvairių dirgiklių– alergenų, esančių mūsų aplinkoje. Dažniausi tokie alergenai: metalai, cheminės medžiagos, dažai, klijai, konservantai parabenai, įvairūs detergentai – indų plovikliai, skalbimo milteliai, naudojami buityje.
Nevaldoma ir negydoma alergija progresuoja. Pati pavojingiausia reakcija yra anafilaksinis (alerginis) šokas, kurį dažniausiai sukelia vaistai ir vabzdžių įkandimai. Kitos, silpnesnės reakcijos, sukelia odos, bronchų pakenkimus. Savarankiškai gydytis nuo alergijos negalima, nes galima dar daugiau sau pakenkti. Jokia alergija nepraeina savaime.
Kas yra anafilaksija ir kaip ji pasireiškia?
Anafilaksija (arba anafilaksinis šokas) yra ūmi, gyvybei grėsminga sisteminė ar generalizuota padidėjusio jautrumo reakcija, kuriai būdingas dviejų ir daugiau organų sistemų (širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, virškinimo, centrinės nervų sistemos) pažeidimai. Ji pasireiškia įvairiais simptomais ir požymiais. Anafilaksinė reakcija išsivysto greitai: nuo kelių minučių iki 2 val. po kontakto su reakciją sukėlusiu veiksniu. Anafilaksinį šoką gali sukelti patys įvairiausi veiksniai – žiedadulkės, vabzdžių įkandimai, maisto produktai ar medikamentai. Reakcija, iš pradžių, gali atrodyti visai nekaltai – čiaudulys, akių paraudimas, nežymus odos bėrimas, tačiau netrukus pasireiškia ir gyvybei pavojingi simptomai.
Anafilaksinio šoko metu dažniausi yra odos ir gleivinių simptomai. Jie pasireiškia 80–90 proc. pacientų. Šiek tiek rečiau pasitaiko širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai (70 proc.) bei kvėpavimo sistemos (65 proc.) simptomai. Tačiau svarbu nepamiršti, kad anafilaksija gali pasireikšti ir be odos simptomų. Kvėpavimo ir širdies bei kraujagyslių sistemos simptomai ir požymiai yra kur kas grėsmingesni gyvybei nei odos.
Anafilaksinį šoką galima įtarti, jeigu pasireiškia vienas iš šių trijų požymių:
- Ūmi ligos pradžia (nuo kelių minučių iki kelių valandų), kai yra odos, gleivinių ar jų abiejų pažeidimas (pvz: generalizuota dilgėlinė, odos niežulys ar paraudimas, lūpų, liežuvio ar liežuvėlio patinimas).
- Kvėpavimo sutrikimas (pvz: dusulys, švokštimas, bronchų spazmas, stridoras, hipoksemija).
- Sumažėjęs arterinis kraujo spaudimas ar su tuo susiję simptomai (pvz: hipotonija, sinkopė, nevalingas šlapinimasis/tuštinimasis).
Paprastai anafilaksinį šoką sukelia maisto produktai – riešutai, vištų kiaušiniai, vaisiai ir daržovės, žuvies ir pieno produktai. Taip pat vabzdžių įkandimai (širšių, bičių, kamanių ar skruzdėlių), žiedadulkės. Šiek tiek rečiau anafilaksinis šokas pasireiškia dėl alerginės reakcijos į medikamentines priemones (dažniausiai penicilino grupės antibiotikus), todėl vartojant vaistus svarbu žinoti, kad ir mažos vaisto dozės gali sukelti sunkią organizmo reakciją. Tad visuomet reikėtų atsakingai vertinti gydytojų klausimą skiriant vaistus – ar nesate pastebėję alerginių reakcijų į kuriuos nors vaistus.
Kaip padėti?
Asmenims, kuriems nors kartą gyvenime buvo anafilaksinis šokas, rekomenduojama su savimi nuolat turėti apinefrino ar adrenalino injektorių. Jei nukentėjusysis tokį turi, padėkite jam susileisti vaistų dozę į raumenį. Jei žmogui nepalengvėja, kartokite po 10–15 min.
Taip pat gali būti, kad alergiškas asmuo su savimi nešiojasi antihistaminų (antialerginių vaistų). Jei taip, nedelsiant juos sugirdykite.
Anafilaksinio šoko atveju būtina kreiptis į gydytoją, todėl nedelsdami skambinkite pagalbos telefonu 112. Kol atvyks medikai, pabandykite identifikuoti alergeną ir nutraukite bet kokį jo kontaktą su nukentėjusiuoju. Jei nukentėjusįjį pykina, paverskite jį ant šono, kad nepaspringtų. Atlaisvinkite kvėpavimo takus, prasekite viršutinius drabužius, kad būtų lengviau kvėpuoti. Jei žmogus nekvėpuoja, patikrinkite pulsą ir nedelsdami pradėkite širdies masažą – 30 paspaudimų ir 2 įpūtimai. Atlikite šį veiksmą, kol nukentėjusįjį perims greitosios pagalbos medikai.
Straipsnį paruošė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Arūnė Eismontė
Informacijos šaltinis: www.smlpc.lt
Nuotraka: www.pixabay.com
Skrajutė: https://www.sveikatosbiuras.lt/files/Main/files/A5%20skrajute%20alergija.pdf