Augalų bei atliekų deginimas yra įprasta praktika daugelyje šalių, ypač kaimo vietovėse. Tačiau šis būdas pašalinti organines atliekas turi neigiamą poveikį ne tik aplinkai, bet ir žmonių sveikatai. Degimo metu į atmosferą išsiskiria įvairūs teršalai, tokie kaip smulkios kietosios dalelės (PM), anglies dioksidas (CO₂), anglies monoksidas (CO), azoto oksidai (NOx) ir kiti cheminiai junginiai.
Kas vyksta deginant augalus ir atliekas?
Degant organinėms medžiagoms, ypač esant žemai temperatūrai, išsiskiria smulkiosios kietosios dalelės (PM2.5 ir PM10). Šios dalelės lengvai patenka į plaučius ir kraujotaką, sukeldamos kvėpavimo ir širdies bei kraujagyslių sistemos ligas. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad ilgalaikis poveikis PM2.5 dalelėms gali sukelti plaučių vėžį, astmos paūmėjimus, bronchitą, taip pat didinti širdies smūgio ir insulto riziką.
Deginant atliekas taip pat išsiskiria kenksmingi cheminiai tokie kaip dioksinai ir furonai, kurie yra itin toksiški net mažomis koncentracijomis. Šios medžiagos susidaro degant chloru užterštoms medžiagoms, pavyzdžiui, plastikams. Dioksinai ir furonai yra žinomi kancerogenai, galintys pakenkti imuninei, reprodukcinei ir nervų sistemoms. Jie taip pat turi tendenciją kauptis organizme ir aplinkoje, todėl net ir nedideli išskyrimo kiekiai gali turėti ilgalaikių pasekmių sveikatai.
Tiesioginis poveikis sveikatai
Žmonės, gyvenantys arti vietų, kur reguliariai deginamos atliekos ar augalai, dažniau kenčia nuo kvėpavimo takų ligų, alergijų, plaučių funkcijos sumažėjimo bei širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų. Kiti simptomai gali apimti galvos skausmus, nuovargį, dirginimą akyse ir gerklėje. Ypač pažeidžiami yra vaikai, senyvo amžiaus žmonės bei sergantys lėtinėmis ligomis.
Alternatyvos deginimui
Daugelis šalių jau skatina alternatyvias augalų atliekų tvarkymo praktikas, tokias kaip kompostavimas ar mulčiavimas. Šie metodai ne tik padeda sumažinti oro taršą, bet ir pagerina dirvožemio kokybę. Kai kurios vietovės įveda deginimo draudimus tam tikrais metų laikais, siekdamos apsaugoti gyventojų sveikatą ir sumažinti gaisrų riziką.
Informaciją paruošė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Brigita Abartytė
Informacijos šaltinis:
World Health Organization. (2021). Air Pollution.
Kim, K. H., Jahan, S. A., Kabir, E., & Brown, R. J. (2013). A review of airborne polycyclic aromatic hydrocarbons (PAHs) and their human health effects. Environment International, 60, 71-80.
Li, M., Zhang, L., & Tao, W. (2020). The health impact of waste incineration: A global study. Environmental Pollution, 263, 114451.
Nuotrauka: https://pixabay.com/