Vanduo mūsų organizmui yra gyvybiškai būtinas. Vanduo sudaro didžiausią žmogaus organizmo dalį – apie 60–70 proc. ir jo kiekis priklauso nuo amžiaus. Naujagimio organizme vanduo sudaro apie 80 proc., o senstant jo kiekis organizme gali sumažėti iki 60 proc.
Vanduo yra būtinas fiziologiniams virškinimo ir šalinimo procesams. Vanduo palaiko pastovią kūno temperatūrą, o gyvybiniai procesai gali vykti tik tada, kai ląstelėse yra pakankamai vandens. Organizmo gyvybinėms funkcijoms palaikyti svarbu kasdien gauti reikiamą vandens kiekį, todėl sveikam žmogui per parą rekomenduojama išgerti 8 stiklines vandens. Svarbu ne tik kiek, bet ir kaip, kada geriamas vanduo. Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistės Rūtos Symenaitės teigimu, rytą derėtų pradėti išgėrus stiklinę vandens, kuris sužadina virškinimo sistemą ir suaktyvina organizmą po miego. Iki valgio likus apie 30 min., galima išgerti stiklinę vandens, kuri gali sužadinti apetitą ir suaktyvinti skrandžio veiklą. Nors valgio metu galima atsigerti, tačiau padauginti taip pat nereikėtų, kad nesijaustumėme persivalgę ar apsunkę. Kai maistas labai gerai sukramtomas iki tyrelės, pakankamai suvilgomas seilėmis, valgio metu skysčių gurkšnoti nesinori. Po valgio gerti kavą, arbatą ar kitus skysčius galima apytiksliai po 1,5 val., kai maistas jau apvirškintas.
Vertėtų nepamiršti, kad gazuoti gėrimai yra pasisavinami greičiau nei negazuoti, todėl galimas dažnas apetitas bei pilvo pūtimas. Gazuoti gėrimai taip pat trikdo virškinimo procesą skrandyje, todėl valgio metu gerti reikėtų negazuoto gėrimo. Virintas vanduo organizmui yra mažiau naudingas, nes jame yra kur kas mažiau druskų. Tačiau nuolat gerti mineralinį vandenį taip pat nėra gerai, nes jame yra gana daug druskų. Ypač vertingas organizmui dėl struktūros savybių vanduo, susidaręs iš tirpstančio ledo. Jis yra aktyvesnis, skatina medžiagų apykaitą.
Kai organizme trūksta vandens, mes jaučiame troškulį, tačiau vidurių užkietėjimas, sausa oda, lūpos bei trapūs plaukai ir nagai gali rodyti, kad geriame per mažai skysčių. Vanduo iš organizmo padeda pašalinti nereikalingas medžiagas bei toksinus, todėl trūkstant vandens užteršiamas organizmas. Beje, valgant rūgštų, sūrų ar saldų maistą vandens poreikis didėja. Sportuojantys žmonės išgeria kur kas daugiau vandens, nes daug jo netenka treniruočių metu. Tačiau svarbu nepamiršti gerti vandenį ne tik per treniruotes, o ir tolygiai per visą dieną. Atkreiptinas dėmesys, kad dažnas baltymų vartojimas didina organizmo vandens poreikį.
Nors suaugusiam žmogui rekomenduojama išgerti 8 stiklines vandens, tačiau svarbu prisiminti, kad kiekvienas žmogus turi išgerti individualų jo kiekį. Nenaudinga išgerti per daug vandens, nes apsunkinama širdies, inkstų sistemų veikla ir pradedami intensyviau skaidyti baltymai.
Teorišką vandens suvartojamą kiekį galime apskaičiuoti pagal formulę, kai kūno svoris (kg) dauginamas iš 0,03 (30 ml) ir gauname vandens kiekį, kurį reikia išgerti per dieną. Tačiau tikslų kiekį galime nustatyti, kai yra įvertinamas fizinis aktyvumas, valgomo maisto produktai, kiekis ir pan.
Svarbu yra ne tik gerti vandenį, bet užtikrinti vandens kokybę ir saugą. Geriamojo vandens iš čiaupo kokybė yra reglamentuota, ji tikrinama ir tvirtinama, kad toks vanduo yra saugus vartoti. Tačiau tai sunku pasakyti apie šulinio vandenį. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, Vakarų Lietuvoje 2016 m. vykdytos akcijos metu (Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskrityse) buvo ištirti 212 šulinių bei gręžinių vandens mėginiai. 34 mėginių (16 %) vandens kokybė neatitiko geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimų. Tuo tarpu 2015 m. nustatyta, kad saugos ir kokybės reikalavimų neatitiko 34 % šulinių bei gręžinių vanduo.
Tačiau tyrimai rodo, kad Klaipėdos apskrityje 2016 m. akcijos metu ištirti 179 vandens mėginiai, 32 mėginių (18 %) vandens kokybė neatitiko geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimų. Vandenį rekomenduojama tirti bent kartą ar du per metus, nes dažniausiai šulinio vandens kokybė pablogėja pavasarį ir rudenį. Pavasarį dėl tirpstančio sniego, potvynių, rudenį dėl lietaus visa paviršinė tarša skverbiasi į gruntą, patenka į gruntinį vandenį.