Prireikus rūbo ar avalynės neretai net nesusimąstydami kulniuojame į prekybos centrą ar užsisakinėjame naujus pirkinius internetu. O jeigu dar randame nuolaidų trokštamiems daiktams, neretu atveju jų nusiperkame daugiau nei mums reikia. Ar dažnas matuodamasis naują drabužį, o vėliau ir jį pirkdamas susimąstome, jog prisidedame prie greitosios mados pramonės išlaikymo? Norisi tikėti, kad didėjant gyventojų sąmoningumui šiuo klausimu, atsakymas „Taip, žinoma, susimąstau!“ bus vis dažnesnis, visgi šiuo metu greitoji mada laikoma viena iš rimčiausių XXI a. tvarumo ir ekologijos problemų. Pigios, nekokybiškos ir dažnu atveju labai panašios prabangių mados namų drabužių kopijos užkariavo daugelio žmonių spintas. Kokios to pasekmės mūsų planetos ir mūsų pačių sveikatai?
- Kasmet pagaminamas naujų drabužių skaičius siekia net 80 milijardų (tai yra 400 % daugiau nei buvo prieš du dešimtmečius). Dauguma šių drabužių po labai trumpo naudojimo etapo patenka į sąvartynus, nors galėtų būti perdirbami arba tiktų naudoti toliau. Didžioji dalis greitosios mados drabužių yra sudeginami, todėl į mūsų aplinką išmetamas didžiulis teršalų kiekis.
- Kita opi problema – gėlo vandens suvartojimas. Vien tik medvilnės gamybos pramonė kilogramui medvilnės išgauti sunaudoja 10–20 tūkstančių litrų vandens, o tai yra kiekis, kokį žmogus išgeria per 900 dienų.
- Greitoji mada taip pat jau vien iš savo apibūdinimo sufleruoja apie sąlygas, kuriomis yra siuvami šie drabužiai. Rūbų pagaminimas pasižymi ne tik greičiu, bet ir savo itin žema kaina. Tam, kad kaina būtų patraukli vartotojui ir patenkinamas greito rūbo gavimo poreikis, drabužiai dažniausiai siuvami lėtai ekonomiškai besivystančiose šalyse, kur žmonės dažnai išnaudojami ir dirba už itin mažą atlygį prastomis sąlygomis.
Tai tik maža dalis problemų, kurias sukelia greitosios mados pramonė ir kurios kiekvieną dieną tampa vis aktualesnės. Džiugu bent tiek, kad šiandien galima vis dažniau išgirsti terminą „tvari arba lėta mada“ – priešingybę greitosios mados industrijai. Ji apima būdus, kaip mažinti vartojimą, kaip gaminti ekologiškus produktus, kaip tinkamai perdirbti tekstilę ir priimti žemei ir ekologijai nekenksmingus sprendimus bei stabdyti greitosios mados keliamas problemas.
Mes galime daug!
Taigi, ką kiekvienas mūsų gali padaryti, siekiant prisidėti prie tvarios ir lėtos mados puoselėjimo, o tai reiškia – ir gamtos, ir savo pačių sveikatos saugojimo?
- Stenkitės drabužius ne išmesti į sąvartynus, o paaukoti labdarai arba atiduokite perdirbti.
- Kai kurios parduotuvės kartais suteikia nuolaidą naujam pirkiniui, atnešus savo senus rūbus perdirbti.
- Rinkitės drabužius iš natūralių medžiagų – tokie drabužiai išlaiko puikią išvaizdą žymiai ilgiau.
- Tinkamai prižiūrėkite turimus rūbus. Ant rūbų etikečių ne veltui rašoma, kokios skalbimo temperatūros ar skalbimo būdo laikytis, norint išsaugoti gerą drabužio išvaizdą kuo ilgiau.
- Jei turite pabodusių geresnės kokybės drabužių, galima jais apsikeisti su savo draugais, kolegomis. Kartais mums rūbai tiesiog pabosta, norisi naujovių savo spintose, tačiau Jums pabodęs drabužis kitam žmogui gali būti malonus atradimas ir atgimti antram gyvenimui. Jeigu daiktą galima panaudoti kelis kartus, tai kodėl to nedaryti?
Jeigu Jums artimos šiame straipsnyje išdėstytos idėjos, svarbu atminti, jog nebūtina stačia galva pulti į tvarų gyvenimo būdą. Neretai žmogus, siekdamas kažkokio tikslo, apsiima per daug ir perdega, todėl rekomenduojama tikslų siekti žingsneliais – taip išlaikysite pokyčio motyvaciją ilgiau. Artėja pavasaris, ko gero, norėsis atnaujinti ir savo spintas, todėl galbūt puiki pradžia, siekiant įgyvendinti tvarias idėjas, galėtų būti turimų drabužių, avalynės peržiūra ir mainytuvės?
Informaciją paruošė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė, atsakinga už viešuosius ryšius Gintarė Baštunova ir visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Arūnė Eismontė
Informacijos šaltinis: www.ispakuota.lt , www.vandenynai.eu
Nuotrauka: www.ispakuota.lt