Skelbiama gripo sezono pabaiga

Specialistai informuoja, kad paskutiniąją 2021–2022 m. gripo sezono savaitę (gegužės 16–22 d.) sergamumo gripu ir  ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau ŪVKTI) rodiklis nukrito iki 45 atvejų 10 tūkst. gyventojų (gegužės 9–15 d. siekė 46 atvejus 10 tūkst. gyventojų). Ligoninėse dėl gripo gulėjo mažiau asmenų.

Statistika

• Didžiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis praėjusią savaitę užregistruotas Kauno apskrityje, mažiausias – Telšių apskrityje.
• Gegužės 16–22 d. gripas diagnozuotas 111 asmenų, gegužės 9–15 d. gripu sirgo dvigubai daugiau Lietuvos gyventojų – 203.
• NVSC duomenimis, praėjusią savaitę šalies ligoninėse dėl gripo gydėsi 4 asmenys, iš jų 3 vaikai, priklausantys 0–17 metų amžiaus grupei.
• Gegužės 9–15 d. ligoninėse gulėjo 14 vaikų, priklausančių 0–17 metų amžiaus grupei.​

Sergamumo gripu ir ŪVKTI duomenys apskrityse:

Paskutinę 2020–2021 m. gripo sezono savaitę bendras Lietuvos gyventojų sergamumo rodiklis siekė 22,6 atvejo 10 tūkst. gyventojų, 2021–2022 m. gripo sezono 20-ąją savaitę – 45 atvejus10 tūkst. gyventojų. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) duomenimis, 2022 m. 19 savaitę buvo gautas 1 ėminys gripo virusui nustatyti, kuriame buvo rastas A(H3) tipo virusas.

Sergamumas gripu ir ŪVKTI Lietuvoje gripo sezonų metu nuo 2018 m.:

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, 19 metų savaitę iš 37 537 mėginių, imtų gripo virusui nustatyti, 1 831 buvo teigiamas, iš jų 97 proc. mėginių nustatytas A tipo gripo virusas ir 3 proc. mėginių – B tipo gripo virusas.

Europos savaitiniai duomenys apie 2021–2022 m. sezonu nustatytus gripo viruso tipus:

Užsikrėtusieji gripo virusu suserga staiga (vidutiniškai per 48 val.), kenčia nuo aukštos temperatūros (didesnės nei 38 °C), sauso kosulio, gerklės, galvos ir raumenų skausmo, nuovargio ir silpnumo. Kartais sergant gripu atsiranda šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas. Tuo metu su gripu dažnai painiojamomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis užsikrėtę žmonės paprastai nesiskundžia aukšta temperatūra, ligos simptomus pajunta ne staiga, o palaipsniui, skundžiasi sloga (užgulta nosimi), lengvu iki vidutinio sunkumo gerklės skausmu, nedideliu krūtinės diskomfortu, bendru silpnumu ir nuovargiu. 

Plaktas „Tu peršalai? Ar tau gripas?” čia. 

Prevencija

Primename, kad saugantis gripo patariama:

• Dažnai plauti rankas (mažiausiai 20-40 sekundžių) bei naudoti rankų dezinfekciją.
• Laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo, panaudotas servetėles išmesti.
• Drėgnu būdu valyti  ir vėdinti patalpas, neliesti galimai užkrėstų paviršių.
• Vengti žmonių susibūrimų ir sergančių žmonių.
• Neplautomis rankomis neliesti veido srities.
• Susirgus kreiptis į gydymo įstaigą ir likti namuose.
• Ne mažiau svarbu pasirinkti šiam metų laikui tinkamus drabužius ir avalynę, valgyti daugiau vaisių ir daržovių.
• Nuolat stiprinti savo sveikatą – grūdintis, laikytis sveikos mitybos, fizinio aktyvumo rekomendacijų ir pan.

Efektyviausia priemonė

Skiepai – efektyviausia priemonė nuo gripo. Gripo vakcinos efektyvumas priklauso nuo vakcinoje esančio ir aplinkoje cirkuliuojančio gripo viruso antigenų atitikimo, nuo skiepijamų asmenų imuniteto būklės ir amžiaus. Vyresnio amžiaus asmenims  patartina skiepytis vėliau – lapkričio-sausio mėnesiais.Jie apsaugo nuo sunkių ligos komplikacijų, lėtinių ligų paūmėjimo ar mirties. Įprastai skiepijimo sezoninio gripo vakcina laikotarpis kasmet prasideda rugsėjo–spalio mėnesiais, kai tik asmens sveikatos priežiūros įstaigos gauna vakciną, o skiepytis nuo sezoninio gripo galima iki vakcinos galiojimo termino pabaigos. Tiksli vakcinos galiojimo data priklauso nuo gamintojo ir yra nurodoma ant pakuotės. Pasiskiepijus imuninis atsakas susiformuoja po dviejų savaičių. Jeigu dar nesuspėjote pasiskiepyti, turite galimybę tai padaryti. Nemokamai nuo gripo skiepijami rizikos grupėms priklausantys asmenys:

• 65 m. ir vyresni asmenys;
• nėščiosios;
• asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose;
• asmenys, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
• sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.

Dėl skiepų kreipkitės į savo šeimos gydytoją. 

Informaciją paruošė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Arūnė Eismontė

Informacijos šaltinis: https://nvsc.lrv.lt/

Nuotrauka: https://www.pixabay.com