Informuojame, kad 1-ąją šių metų savaitę (2024 m. gruodžio 30 d. – 2025 m. sausio 5 d.) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) (COVID-19 liga) rodiklis Klaipėdos mieste buvo 1076,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų, paskutiniąją praėjusių metų savaitę (gruodžio 23–29 d.) jis buvo mažesnis – 880,7atvejo 100 tūkst. gyventojų. Gripo, ŪVKTI ir COVID-19 ligos atvejų skaičius padidėjo.
Mažiausias sergamumas buvo Utenos apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminis sergamumo lygis nepasiektas nė vienoje savivaldybėje (neperžengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba).
Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo ligoninėse atsidūrė 134 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 42. Dėl gripo ir COVID-19 ligos intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydomi 8 asmenys. Nuo gripo mirties atvejų nebuvo užfiksuota, nuo COVID-19 ligos – du (78 m. ir 80 m. amžiaus asmenys).
Lietuvos apskričių ir kiekvienos savivaldybės sergamumo rodiklius galima rasti NVSC interneto svetainėje.
Kas yra gripas?
Gripas – tai ūmi virusų sukelta kvėpavimo takų infekcija, pasireiškianti karščiavimu, sausu kosuliu, gerklės, galvos ir raumenų skausmu, nuovargiu ir silpnumu.
Tarp žmonių sezoninis gripo virusas plinta oro-lašeliniu būdu, žmonių imlumas gripui yra visuotinis. Greičiausiai infekcija plinta mažose, prastai ventiliuojamose ir vėdinamose patalpose. Inkubacinis periodas – 24–72 val., dažniausiai 48 val. Karščiavimas ir kvėpavimo takų sistemos simptomai tunka 4–7 dienas, sausas kosulys ir nuovargis išlieka dar vieną ar dvi savaites. Gripas pavojingas ir dėl sunkių sukeliamų komplikacijų, tokių kaip plaučių uždegimas, akių uždegimas, sinusitas, miokarditas, encefalitas, meningitas ir kt.
Gripo sezonas – laikotarpis, kuriam būdingas sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir kuris įprastai trunka nuo 40-osios kalendorinės metų savaitės iki 20-osios kitų metų kalendorinės savaitės periodas. Gripo epidemiologinė priežiūra vykdoma, siekiant įvertinti sergamumą gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, sergamumo dinamiką, nustatyti vyraujančius ir naujus gripo virusus, prognozuoti epidemijas, laiku taikyti užkrečiamųjų ligų valdymo priemones.
Rizikos grupės:
- 65 m. amžiaus ir vyresni asmenys;
- asmenys, sergantys lėtinėmis (širdies kraujagyslių, plaučių ligomis, bronchine astma, metabolinėmis, inkstų ligomis, cukriniu diabetu, asmenys, kuriems yra imunodeficitinė būklė) ligomis;
- medicinos įstaigose dirbantys asmenys;
- asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose;
- nėščiosios;
- 2–7 m. amžiaus vaikai.
Skiepai ir kitos prevencijos priemonės
Veiksmingiausia gripo kontrolės priemonė – vakcinacija. Rizikos grupėms priklausantys asmenys kasmet skiepijami valstybės lėšomis finansuojama sezoninio gripo vakcina.
Svarbu atminti, kad COVID-19 vakcinomis gyventojai gali skiepytis bet kurioje gydymo įstaigoje. Sezoninio gripo vakcina nemokamai skiepijami tik rizikos grupėms priklausantys asmenys ir tik toje gydymo įstaigoje, kurioje yra prisirašę.
Visuomenės sveikatos specialistai ragina ir toliau kruopščiai laikytis asmens higienos taisyklių bei kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo. Kosint ir čiaudint užsidengti nosį ir burną vienkartinėmis nosinaitėmis (galima užsidengti skepetaite ar sulenkta alkūne); reguliariai plauti rankas su muilu; stengtis neliesti akių, nosies ir burnos, ypač nešvariomis rankomis; dažnai drėgnu būdu valyti ir vėdinti patalpas. Pajutę į gripo panašius simptomus (karščiavimą, kosulį, gerklės, galvos, sąnarių skausmą ar pan.), nedelsdami kreipkitės į savo šeimos gydytoją.
Daugiau informacijos apie COVID-19 ir gripą rasite čia.
Informaciją paruošė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Alina Bocman
Informacijos šaltinis: https://nvsc.lrv.lt/
Nuotrauka: https://www.pixabay.com