Informuojame, kad 13-ąją šių metų savaitę (kovo 24 d. – kovo 30 d.) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis išliko beveik toks pat ir siekė 1593,1 100 tūkst. gyventojų (ankstesnę savaitę jis buvo 1454,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Praėjusį sezoną tokiu pat metu sergamumas buvo mažesnis ir siekė 1218,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Sergamumo statistika:
- Klaipėdos apskrityje registruotas beveik toks pat bendras sergamumo rodiklis kaip ir praėjusią savaitę – 1420,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų (buvo 1414,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų).
- Didžiausias sergamumo rodiklis išlieka Vilniaus apskrityje (1863,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Mažiausias sergamumas – Utenos apskrityje (1151,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
- Epideminį sergamumo lygį yra pasiekusios 28 savivaldybės (peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba). Iki šios dienos nė viena savivaldybė epidemijos nėra paskelbusi.
- Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 103 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 22 asmenys.
- Dėl gripo ir COVID-19 ligos intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydomi 9 asmenys.
- Per savaitę registruoti 2 mirties nuo gripo atvejai (iš viso šį sezoną – 67). Asmenys priklausė 50–59 m. ir 70–79 m. amžiaus grupei. Abu turėjo lėtinių ligų ir nebuvo skiepyti nuo sezoninio gripo.
- Nuo COVID-19 ligos mirties atvejų nebuvo užfiksuota (iš viso šį sezoną 56).
Kaip apsaugoti save ir kitus?
- Reguliariai ir kruopščiai plauti rankas (ne trumpiau kaip 20–30 sekundžių), nesant galimybės nusiplauti – naudoti rankų antiseptiką.
- Neplautomis rankomis neliesti akių, nosies ar burnos.
- Dažniau vėdinti ir drėgnu būdu valyti patalpas.
- Čiaudint ir kosint užsidengti nosį ir burną vienkartine nosine. Panaudotas nosinaites išmesti į šiukšliadėžę. Neturint nosinės, čiaudėti ir kosėti į rankovę (geriausiai į alkūnės linkį). Nusičiaudėjus ar nusikosėjus į delnus tuoj pat nusiplauti rankas.
- Susirgus likti namuose, prireikus kreiptis į gydytoją.
- Susirgus rekomenduojama dėvėti medicininę kaukę ar respiratorių, kurie padės sulaikyti kvėpavimo takų sekretą kosint ar čiaudint.
Primename, kad efektyviausia prevencijos priemonė – skiepai. Skiepytis nuo gripo ir nuo COVID-19 ligos galima visą gripo sezoną. Itin rekomenduojame tai padaryti rizikos grupėms priklausantiems asmenims. Rizikos grupėms priklausantys asmenys kasmet skiepijami valstybės lėšomis finansuojama sezoninio gripo vakcina.
Svarbu atminti, kad COVID-19 vakcinomis gyventojai gali skiepytis bet kurioje gydymo įstaigoje. Sezoninio gripo vakcina nemokamai skiepijami tik rizikos grupėms priklausantys asmenys ir tik toje gydymo įstaigoje, kurioje yra prisirašę.
Situacija Europoje
Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centro (ELPKC) duomeninis didžiausias gripo aktyvumas buvo pasiektas 2025 m. 6-ąją savaitę, tačiau beveik visose šalyse matoma mažėjimo tendencija. Respiracinio sincitinio viruso aktyvumas aukščiausią tašką pasiekė 2024 m. 52-ąją savaitę ir nuo to laiko mažėja, tačiau išliko aukštas. Gripu ir COVID-19 liga sunkiau serga vyresni nei 65 m. amžiaus asmenys. Respiracinio sincitinio viruso sukelta infekcija serga jaunesni nei 5 metų amžiaus vaikai. COVID-19 aktyvumas išlieka žemas.
Daugiau informacijos apie gripą ir COVID-19 rasite čia >>>
Informaciją paruošė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Edita Runelė
Informacijos šaltinis: https://nvsc.lrv.lt/
Nuotrauka: https://www.pixabay.com