Savaitinė gripo statistika
Specialistai informuoja, kad Lietuvoje balandžio 18–24 d. bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau ŪVKTI) rodiklis sumažėjo, tačiau ligoninėse dėl gripo gydėsi daugiau asmenų.
Statistika
- Per savaitę bendras šalies sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis nukrito iki 54,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų (balandžio 11–17 d. jis siekė 70,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų).
- Daugiausiai sergančiųjų – 69,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų užregistruota Panevėžio apskrityje, mažiausiai – 39,7 atvejo 10 tūkst. gyventojų – Utenos apskrityje.
- Gripas praėjusią savaitę diagnozuotas 934 Lietuvos gyventojams, balandžio 11–17 d. susirgusiųjų šia liga buvo 1 129.
- 16-ąją šių metų savaitę (balandžio 18–24 d.) Lietuvoje dėl gripo ligoninėse gydėsi 43 asmenys, iš jų 39 vaikai, priklausantys 0–17 metų amžiaus grupei, balandžio 11–17 d. dėl gripo šalies ligoninėse gulėjo 40 asmenų (visi 0–17 metų amžiaus).
Sergamumo gripu ir ŪVKTI duomenys apskrityse:
2021 metų 16-ą savaitę bendras Lietuvos gyventojų sergamumo rodiklis buvo 23 atvejai 10 tūkst. gyventojų, šiemet tuo pačiu laikotarpiu – daugiau nei 2 kartus didesnis – 54,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų.
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, 2022 m. 15-ą savaitę 319 ėminių, paimtų COVID-19 ligai nustatyti, buvo tirti ir dėl gripo viruso. 45-iuose ėminiuose buvo rastas gripo virusas.
Sergamumas gripu ir ŪVKTI Lietuvoje gripo sezonų metu nuo 2018 m.:
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, Europoje 15-ą šių metų savaitę iš 7 011 mėginių, imtų gripo virusui nustatyti, 6 944 buvo teigiami (A tipo gripas sudarė 99 proc., B tipo – 1 proc.).
Europos savaitiniai duomenys apie 2021–2022 m. sezonu nustatytus gripo viruso tipus:
Užsikrėtusieji gripo virusu suserga staiga (vidutiniškai per 48 val.), kenčia nuo aukštos temperatūros (didesnės nei 38 °C), sauso kosulio, gerklės, galvos ir raumenų skausmo, nuovargio ir silpnumo. Kartais sergant gripu atsiranda šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas. Tuo metu su gripu dažnai painiojamomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis užsikrėtę žmonės paprastai nesiskundžia aukšta temperatūra, ligos simptomus pajunta ne staiga, o palaipsniui, skundžiasi sloga (užgulta nosimi), lengvu iki vidutinio sunkumo gerklės skausmu, nedideliu krūtinės diskomfortu, bendru silpnumu ir nuovargiu.
Plaktas „Tu peršalai? Ar tau gripas?” čia.
Prevencija
Primename, kad saugantis gripo patariama:
- Dažnai plauti rankas (mažiausiai 20-40 sekundžių) bei naudoti rankų dezinfekciją.
- Laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo, panaudotas servetėles išmesti.
- Drėgnu būdu valyti ir vėdinti patalpas, neliesti galimai užkrėstų paviršių.
- Vengti žmonių susibūrimų ir sergančių žmonių.
- Neplautomis rankomis neliesti veido srities.
- Susirgus kreiptis į gydymo įstaigą ir likti namuose.
- Ne mažiau svarbu pasirinkti šiam metų laikui tinkamus drabužius ir avalynę, valgyti daugiau vaisių ir daržovių.
- Nuolat stiprinti savo sveikatą – grūdintis, laikytis sveikos mitybos, fizinio aktyvumo rekomendacijų ir pan.
Efektyviausia priemonė
Skiepai – efektyviausia priemonė nuo gripo. Gripo vakcinos efektyvumas priklauso nuo vakcinoje esančio ir aplinkoje cirkuliuojančio gripo viruso antigenų atitikimo, nuo skiepijamų asmenų imuniteto būklės ir amžiaus. Vyresnio amžiaus asmenims patartina skiepytis vėliau – lapkričio-sausio mėnesiais.Jie apsaugo nuo sunkių ligos komplikacijų, lėtinių ligų paūmėjimo ar mirties. Įprastai skiepijimo sezoninio gripo vakcina laikotarpis kasmet prasideda rugsėjo–spalio mėnesiais, kai tik asmens sveikatos priežiūros įstaigos gauna vakciną, o skiepytis nuo sezoninio gripo galima iki vakcinos galiojimo termino pabaigos. Tiksli vakcinos galiojimo data priklauso nuo gamintojo ir yra nurodoma ant pakuotės. Pasiskiepijus imuninis atsakas susiformuoja po dviejų savaičių. Jeigu dar nesuspėjote pasiskiepyti, turite galimybę tai padaryti. Nemokamai nuo gripo skiepijami rizikos grupėms priklausantys asmenys:
- 65 m. ir vyresni asmenys;
- nėščiosios;
- asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose;
- asmenys, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
- sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.
Dėl skiepų kreipkitės į savo šeimos gydytoją.
Informaciją paruošė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Arūnė Eismontė
Informacijos šaltinis: https://nvsc.lrv.lt/
Nuotrauka: https://www.pixabay.com