Šiemet jau 13-ąjį kartą, yra minima Pasaulinė aplinkos ir sveikatos diena (World Environmental Health Day). Jos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į aplinkos rizikos veiksnius, turinčius įtakos aplinkai ir sveikatai. 2023 m. Pasaulinės aplinkos ir sveikatos dienos tema – „Saugokime kiekvieno sveikatą kasdien”.
Šios dienos minėjimo iniciatoriai – Tarptautinė aplinkos ir sveikatos federacija (toliau IFEH). 2011 metų rugsėjo 26 d. Indonezijoje ši organizacija įvardino aplinkos veiksnius, darančius įtaką žmogaus sveikatai. Tai yra fizikiniai (triukšmas, vibracija, mikroklimatas, elektromagnetinė spinduliuotė), cheminiai ir biologiniai veiksniai.
Dienos tikslai
Darnaus vystymosi tikslus Jungtinės Tautos priėmė 2015 m. kaip visuotinį raginimą imtis veiksmų, kurie būtini siekiant panaikinti skurdą, apsaugoti planetą ir užtikrinti, kad iki 2030 m. būtų pasiekta geresnė ir tvaresnė ateitis visiems žmonėms ir pasauliui, kad visi žmonės džiaugtųsi taika ir gerove dabar bei ateityje.
Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau PSO) ekspertai pripažįsta, kad darnus vystymasis turi subalansuoti socialinį, ekonominį ir aplinkos tvarumą, kartu sprendžiant klimato kaitos problemą ir stengiantis išsaugoti mūsų vandenynus ir miškus. Galima teigti, kad aplinkos sveikatinimui tenka vienas pagrindinių vaidmenų įgyvendinant aukščiau minėtus tvarius vystymosi tikslus.
Žingsniai švaresnės aplinkos link
Vienas iš darnaus vystymosi būdų mažinti neigiamą poveikį aplinkai ir gyventojų sveikatai – esamų ir / ar planuojamų ūkinių veiklų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo (PVSV) procedūros, kurių metu išsiaiškinami aplinką ir gyventojus veikiantys rizikos veiksniai (oro tarša, kvapai, triukšmas, ir kt.), įvertinama technologijų įtaka klimato kaitos galimiems pokyčiams per oro taršos emisijas, išnagrinėjamos prevencinės priemonės, alternatyvos. Jeigu reikia, nustatomos sanitarinės apsaugos zonos. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriuje dirba patyrę specialistai, kurie savo darbe naudoja šiuolaikines kompiuterines prognozavimo technologijas (geografinę informacinę sistemą ArcGis, oro taršos ir kvapų vertinimo programą ADMS-Urban, triukšmo vertinimo programą IMMI). Minėti specialistai nuolat kelia kvalifikaciją ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje organizuojamuose mokymuose, seminaruose.
Statistika
Remiantis PSO duomenimis (2016 m.) dėl pasaulinių aplinkos problemų kasmet miršta daugiau nei 12,6 mln. žmonių. Prastėjančius sveikatos rodiklius dažnai lemia aplinkos rizikos veiksniai – dirvožemio tarša, ultravioletinė spinduliuotė ir biologinės įvairovės nykimas. Remiantis duomenimis, daugiau nei 100 ligų ir traumų gali būti tiesiogiai susijusios su aplinkos sveikatos problemomis. Dažnai šios problemos turi didžiausią poveikį bendruomenėms, kurios yra neturtingos ir jau turi didelių sveikatos priežiūros trūkumų. Aplinkos sveikatos specialistai, gerindami gyvenimo ir darbo sąlygas, stengiasi daryti vis didesnę įtaką visuomenės sveikatai ir gerovei.
Grėsmės
Paskutinis dešimtmetis buvo karščiausias žmonijos istorijoje ir jau dabar patiriame klimato kaitos padarinius, o laukiniai gaisrai, potvyniai ir uraganai tampa nuolatiniais įvykiais, keliančiais grėsmę gyvybei, pragyvenimo šaltiniams ir maisto saugumui. Klimato kaita taip pat turi įtakos mikrobų išlikimui, palengvina virusų plitimą ir plečia pernešėjų spektrą. Jei nebus imtasi veiksmų, pandemijos gali kilti dažniau, plisti greičiau, turėti didesnį ekonominį poveikį ir nužudyti daugiau žmonių.
Specialisto patarimai
Visuomenės sveikatos biuro specialistai primena:
- būtina tinkamai rūpintis asmenine ir aplinkos higiena;
- laikytis infekcinių ligų paplitimo rizikas mažinančių saugumo priemonių (atstumai, veido apsaugos priemonės, nuotolinis darbas ir pan.);
- naudoti ekologiškus ir tvarius daiktus;
- laikytis triukšmo kultūros;
- mažinti oro taršos šaltinių naudojimą (daugiau naudotis viešuoju transportu, atsakingai atsikratyti rudeninėmis šiukšlėmis ir pan.).
Informaciją paruošė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Arūnė Eismontė
Informacijos šaltinis: https://www.ifeh.org/wehd/
Nuotrauka: https://www.pixabay.com