Specialistai atkreipti dėmesį į retas įvežtines ligas, kuriomis užsikrečiama keliaujant. Nuo jų gelbsti skiepai, rankų higiena ir saugus maistas bei vanduo. Todėl besiruošiantiems į kelionę specialistai rekomenduoja užsukti pas šeimos gydytoją, įvertinti savo vakcinacijos būklę ir galimas rizikas išvykus.
Kas tai – reta liga?
Europoje retomis laikomos ligos, kuriomis suserga mažiau nei 1 žmogus iš 2000. Šiandien žinoma apie 6–8 tūkst. retų ligų, iš kurių apie 80 proc. yra genetinės. Retoms ligoms priskiriamos ne tik genetinės, bet ir kai kurios retos įvežtinės ligos, kuriomis užsikrečiama keliaujant.
Į retų ligų sąrašą Europoje įtrauktos virusinės hemoraginės karštligės (Ebola, Marburgo, Lassa geltonoji, Krymo-Kongo ir kt.), uodų platinamos ligos (Vakarų Nilo karštligė, zikos virusinė infekcija, maliarija, dengės karštligė, čikungunija ir kt.), zoonozės (tuliaremija, leptospirozė, bruceliozė, listeriozė ir kt.) legionierių liga, per maistą plintančios infekcijos (botulizmas, vidurių šiltinė), kai kurios parazitinės ligos (trichiurozė, tungiazė, įgimta toksoplazmozė, trichineliozė, anisakiazė, ir kt.), skiepais valdomos infekcijos (stabligė, difterija, įgimtas raudonukės sindromas, pasiutligė, poliomielitas ir kt.).
Retų ligų valdymas
Daugelis sunkių užkrečiamųjų ligų, tokių kaip raupai, difterija, stabligė, pasiutligė, raudonukė buvo įveiktos skiepais. Nuo maro, juodligės žmones išgelbėjo antibiotikai. Per maistą ir vandenį plitusi vidurių šiltinė pasitraukė pagerinus gyvenimo sąlygas, supratus paprastos higienos ir aplinkos švaros svarbą.
Dažniausiai keliautojai skiepijami nuo geltonosios karštligės, hapatito A, hepatito B, vidurių šiltinės, difterijos, stabligės, tymų, raudonukės, erkinio encefalito. Daugumai šių ligų būtina revakcinacija (pakartotinis skiepijimas), kad būtų išlaikyta imuniteto apsauga. Nuo 2016 m. liepos 11 d. įsigaliojo Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinių sveikatos taisyklių (2005 m.) 7 priedo pakeitimai, kuriuose teigiama, kad geltonosios karštligės vakcina skiepijama vieną kartą visam gyvenimui, ir revakcinacija kas 10 metų neatliekama.
Kelionėms ruoškitės atsakingai
Prieš išvykstant keliautojai dėl skiepų turi kreiptis į savo šeimos gydytoją iki kelionės likus 4–6 savaitėms, kad pasiskiepijus laiku susiformuotų visavertis imunitetas. Jei kartu keliauja vaikai, būtina išsiaiškinti, ar jie pilnai paskiepyti pagal Lietuvos Respublikos profilaktinių skiepijimų kalendorių. Duomenys apie atliktus skiepus turi būti įrašomi į Tarptautinį skiepijimo ar profilaktikos priemonių pažymėjimą.
Pasaulio sveikatos organizacija kiekvienais metais atnaujina rekomendacijas keliautojams. Jose suteikiama informacija apie privalomus ir /ar rekomenduojamus skiepus keliautojams. Šių rekomendacijų tikslas – apsaugoti keliautojus nuo užkrečiamųjų ligų bei užkirsti kelią jų plitimui tarp šalių.
Priklausomai nuo kelionės krypties, keliautojai gali užsikrėsti įvairiomis infekcinėmis ligomis. Užsikrėtimo riziką sąlygoja vietovė, į kurią vykstama, šalies sanitarinė būklė, gyvenimo sąlygos, keliautojo elgesys ir daugelis kitų veiksnių:
- Per maistą plintančios infekcijos plinta per patogeniniais mikroorganizmais užterštą maistą ir vandenį (cholera, dizenterija, hepatitas A, vidurių šiltinė, poliomielitas).
- Pernešėjų platinamos infekcinės ligos – užkrečiamosios ligos, kurių sukėlėjus platina uodai ir erkės. Uodų platinamos ligos daugiau paplitusios tropinio klimato šalyse. Keliaujant po tropinio klimato šalis galima užsikrėsti geltonąja karštlige, maliarija, dengė karštlige, japoniškuoju encefalitu.
- Virusinės hemoraginės karštligės – ligų grupė, sukelianti sunkius organizmo pažeidimus. Virusinėms hemoraginėms karštligėms priskiriama Krymo-Kongo, Ebola ir Marburgo hemoraginės karštligės, Lassa, Rifto slėnio ir Omsko karštligės, geltonoji, dengė karštligė ir kitos.
- Difterija, kuri lengvai ir greitai plinta, pažeisdama tonziles, gerklas, nosį. Yra kelios difterijos formos (odos, akių, genitalijų, kvėpavimo takų).
Rekomendacijas rasite čia.
Informaciją apie rekomenduojamus skiepus keliautojams pagal kelionės šalį galima rasti čia.
Informaciją paruošė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Arūnė Eismontė
Informacijos šaltinis: nvsc.lrv.lt ir www.ulc.lt
Nuotrauka: https://www.freepik.com/