Skauda, bet kalbėti apie savižudybės krizę negaliu

Parengė psichologė, atsakinga už pagalbossavižudybės krizėje esantiems tiekimo tinklo koordinavimą Šarlotė Einikienė

Daug kas esame girdėję gąsdinančią savižudybių statistiką: 2020 metais Lietuva Europos kontekste turėjo daugiausiai savižudybės atvejų (21,3 mirčių nuo tyčinių susižalojimų 100 000 tūkst. gyventojų), po jos eina Vengrija (17,1) ir Slovėnija (17) (Eurostat, 2023). Nors šie skaičiai mažėja, Europoje vis dar išlaikome aukščiausią poziciją šioje srityje.

Nors šalyje aktyviai vykdoma savižudybių prevencija pasitelkiant švietimą ir tarpinstitucinį bendradarbiavimą bei vystant pagalbos suteikimo tinklą, prie didelio savižudybių skaičiaus prisideda šalyje vyraujanti stigma kalbėti apie savižudybę.

Amerikos psichologų asociacija stigmą apibūdina kaip neigiamą požiūrį į asmens savybes, kurios traktuojamos kaip socialinis, psichologinis arba fizinis nepakankamumas (2018). Stigma kalbėti apie savižudybės krizę gali pasireikšti įvairiais būdais, bet dažnai tai tikėjimas mitais ir jų praktikavimas; nusižudžiusiųjų artimieji gali sulaukti vengimo, nesupratimo ir netinkamo „ypatingo“ elgesio iš institucijų bei aplinkinių (American Association of Suicidology, 2023).

Kas skatina šią stigmą mūsų visuomenėje? Tai senų, mokslu nepatvirtintų žinių apie savižudybės krizę skleidimas, tikėjimas jomis ir jų pritaikymas bendraujant su kitais žmonėmis. Šiuo trumpu informaciniu pranešimu siekiame pateikti ir paneigti dažniausiai vyraujančius mitus apie savižudybės krizę:

  • MITAS. Žmonės, kurie kalba apie savižudybę, nenusižudo.

Kai žmogus kalba arba tik užsimena, juokauja apie savižudybę, dažnai tai yra pagalbos šauksmas. Nustatyta, kad apie 80 % nusižudžiusių asmenų apie savižudybę buvo užsiminę žodžiais arba rodė elgesiu. Aišku, yra žmonių, kurie nusižudo neparodę jokių elgesio ar žodinių užuominų, tačiau dažnu atveju pagalbos šauksmą galime praleisti pro akis. Svarbu pastebėjus riziką jos neignoruoti ir tiesiai paklausti žmogaus: „Ar tu galvoji apie savižudybę?

  • MITAS. Pavojinga tiesiai klausti apie savižudybę, nes tai gali ją paskatinti.

Tiesus klausimas, ar žmogus galvoja apie savižudybę, žudytis nepaskatina. Jei asmuo tokių minčių ar ketinimų neturi, toks klausimas nepasės jokios minties sėklos apie savižudybę. Tačiau jei asmuo tokių minčių ar ketinimų turi, tiesus klausimas gali padėti pradėti pokalbį ir suteikti asmeniui platformą pasikalbėti apie savo jausmus bei išgyvenimus ir galiausiai išgelbėti jam gyvybę.

  • MITAS. Tas, kas nori nusižudyti, vis tiek nusižudys.

Žmonės, norintys nusižudyti, dažniausiai svyruoja tarp noro gyventi ir ketinimo mirti. Savižudybė nereiškia noro numirti, tai yra noras nebekęsti psichologinio skausmo, ir asmuo, nematantis kitų išeičių, gali pasirinkti savižudybę kaip būdą iš to išsivaduoti. Svarbu suprasti, kad asmenys, norintys nusižudyti, yra pasimetę, tačiau giliai viduje nori būti išgelbėti. Svarbu žmogaus nepalikti vieno kęsti psichologinio skausmo ir laiku suteikti tinkamą pagalbą.

  • MITAS. Nusižudo tik psichikos sutrikimų turintys asmenys.

Nors kai kurie psichikos sutrikimai, kaip klinikinė depresija, gali padidinti savižudybės riziką, didelė dalis nusižudžiusių asmenų neturėjo jokių psichikos sutrikimų. Įvairūs jausmai, pvz., neviltis, liūdesys, prislėgtumas, nebūtinai yra psichikos sutrikimo požymiai.

(Tuesi, n.d.).

Apie mitais apipintas savižudybes, savižudybės rizikos ženklus bei tinkamą reagavimą galite daugiau sužinoti mūsų biuro organizuojamuose baziniuose savižudybių prevencijos mokymuose.

Pagalbos galimybės Klaipėdos mieste:

Pagalba esant savižudybės krizėje: https://tuesi.lt/

Tinklalapyje https://pagalbasau.lt/gaukpagalba/ konkrečiai išvardintos įvairios psichikos sveikatos paslaugos. Čia galite žemėlapyje pasirinkti savo vietovę, kurioje atrasite Jums labiausiai prieinamas pagalbos galimybes.

BĮ Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras.

Išsami informacija ir registracija į nemokamas individualias psichologines konsultacijas: tel. +370 640 93348, el. p. siga@sveikatosbiuras.lt.

Užtikrinamas konfidencialumas. Asmens pageidavimu, psichologinės konsultacijos gali būti teikiamos anonimiškai.

VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centras.

Išsami informacija: www.kpsc.lt, tel. (8 46) 41 00 27. Prisiregistravusiems Klaipėdos pirminės sveikatos priežiūros centruose ir socialiai draustiems asmenims medicinos psichologų paslaugos yra nemokamos. Norint pasikonsultuoti tik su psichologu, gydytojo siuntimas nėra būtinas, reikėtų kreiptis į registratūrą telefonu (8 46) 41 00 27 arba atvykti į centrą. Jei egzistuoja savižudybės rizika, psichikos sveikatos centras asmenį turi priimti nedelsdamas.

Telefono linijaKontaktaiDarbo laikas*
Vilties linija11612300.00–24.00 (I–VII)
Jaunimo linija8 800 2888800.00–24.00 (I–VII)
Vaikų linija116 11111.00–23.00 (I–VII)
Pagalbos moterims linija8 800 6636600.00–24.00 (I–VII)
Pagalbos vyrams linija „Nelik vienas“8 604 1111918.00–21.00 (I–VII)
Vyrų linija8 670 0002710.00–14.00 (I–V)
„Sidabrinė linija“8 800 800208.00–20.00 (I–V)
„Linija doverija“ (RU)8 800 7727716.00–20:00 (II–VI)
Specializuotos kompleksinės pagalbos centras8 700 555168.00–20.00 (I–V)
ĮstaigaKontaktaiDarbo laikas*
VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centrasGalinio Pylimo g. 3, Klaipėda Registracija tel. +370 46 410 027 www.kpsc.lt8.00–20.00 (I–V)  
UAB „Baltic Medics“  (Uosto poliklinikos) psichikos sveikatos centrasDragūnų g. 2-6, Klaipėda Registracija tel.+370 640 21277 www.uostopolinklinika.lt8.00–19.00 (I–V)
UAB „Mano šeimos gydytojas“ psichikos sveikatos centrasŠermukšnių g. 1, Klaipėda Registracija tel. +370 46 322 422 www.manoseimosgydytojas.lt8.30–16.00 (I–V)
UAB „Nefridos“ klinikos psichikos sveikatos centrasNidos g. 3A, Klaipėda Registracija tel. +370 46 397 071 www.nefrida.lt8.00–19.00 (I–V)  
UAB „InMedica klinika“ psichikos sveikatos centrasLelijų g. 19, Klaipėda Registracija tel. +370 463 81 838 www.medicaklinika.lt8.00–19.00 (I–V)       
VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninėLiepojos g. 41, Klaipėda Registracija tel.: +370 46 396 600, +370 46 396 500 www.kul.lt   *konsultacijai reikalingas gydytojo siuntimas00.00–24.00 (I–VII)
VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninėS. Nėries g. 3, Klaipėda Registracija tel. +370 700 50011 www.rkligonine.lt   *konsultacijai reikalingas gydytojo siuntimas7.30–15.30 (I–V)
BĮ Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biurasTaikos pr. 107, Klaipėda Registracija tel. +370 640 93348 www.sveikatosbiuras.lt8.00–17.00 (I–IV) 8.00–13.45 (V)
VšĮ Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras  Smilčių g. 6, Klaipėda Registracija tel. +370 607 81688 www.ksppc.lt9.00–18.00 (I–V)
VšĮ Klaipėdos pedagoginė psichologinė tarnybaDebreceno g. 41, Klaipėda. Registracija tel. +370 699 10201 www.klaipedosppt.lt8.00–17.00 (I–IV) 8.00–15.45 (V)
VšĮ Krizių įveikimo centras (pirma konsultacija – nemokama)Skype krizesiveikimas Facebook Messenger Krizės Įveikimas16.00–20.00 (I–V) 12.00–16.00 (VI)
Mobilioji krizių įveikimo komandaRegistracija: 1815 www.krizesiveikimas.lt
Skambučių centras, pasiekiamas nemokamu
trumpuoju numeriu 1815
8.00–20.00 (I–VII)

Kiti pagalbos teikėjai:

VSB psichologas, atsakingas už pagalbos savižudybės krizėje esantiems teikimo tinklo koordinavimąTaikos pr. 76, Klaipėda +370 640 93347 www.sveikatosbiuras.lt8.00–17.00 (I-IV) 8.00–13.45 (V)
PolicijaKauno g. 6, Klaipėda +370 700 6000000.00–24.00 (I–VII)
Savitarpio pagalbos grupė nusižudžiusiųjų artimiesiems – asociacija „Artimiems“  klaipeda@artimiems.ltGrupės susitikimai vyksta pagal grafiką.

ŠALTINIAI:

  1. American Association of Suicidology. (2023). Stigma and suicide. Rasta: https://suicidology.org/2023/01/19/stigma-and-suicide/
  2. Eurostat. (2023). Deaths by suicide down by almost 14% in a decade. Rasta: https://ec.europa.eu/eurostat/web/products-eurostat-news/w/edn-20230908-3
  3. APA Dictionary of Psychology. (2018). Stigma. Rasta: https://dictionary.apa.org/stigma
  4. Tu Esi. (n.d.). Mitai ir faktai apie savižudybes. Rasta: https://tuesi.lt/ieskau-pagalbos-kitam/mitai-ir-faktai-apie-savizudybes/
Facebook
Twitter
LinkedIn