Parengė psichologė, atsakinga už pagalbos, savižudybės krizėje esantiems, teikimo tinklo koordinavimą Šarlotė Einikienė
Savižudybių prevencijos diena, minima rugsėjo 10 dieną, yra aktuali kiekvienam. Gal ne visi ją sureikšmina, bet ji svarbi visiems: kai kas šią dieną prisimena tuos, kurie pasirinko savižudybę, kiti atsisuka į save ir apmąsto savo sunkumus, svarstydami apie savižudybę, o dar kiti ieško būdų nuo savižudybės apsaugoti kenčiančius bei psichologinį skausmą patiriančius, skatindami juos visada rinktis gyvenimą.
Savižudybių prevencijai yra daug įrankių ir informacijos šaltinių. Šią dieną nusprendėme pažvelgti į asmens saviraišką ir meną, galintį prisidėti prie savižudybių prevencijos ir įkvėpti gyventi, todėl pateikiame įvairių šaltinių savižudybės prevencijos tema.
Visų pirma svarbu patyrinėti, kaip menas prisideda prie psichikos sveikatos gerinimo bei savižudybės prevencijos. Davico et. Al. (2022) teigia, kad kol kas nėra gausu tyrimų, įrodančių meno poveikį savižudybių prevencijai, tačiau nurodo tris pagrindines meno naudas suicido rizikai sumažinti:
- Geresnis suvokimas apie psichikos sveikatos sutrikimus: menas gali padėti geriau pažinti psichikos sutrikimų simptomus bei progresą.
- Didesnis saviveiksmingumas: saviveiksmingumas gali būti apibūdinamas kaip asmens tikėjimas savo gebėjimais bei norimo tikslo pasiekimu (APA Dictionary of Psychology, 2023). Czyz et. Al. (2014) tyrimas taip pat nurodo, kad asmenys su žemu saviveiksmingumo lygiu pasižymėjo intensyvesnėmis mintimis apie savižudybę nei asmenys, kurių saviveiksmingumas yra aukštesnio lygio.
- Geresni socialiniai įgūdžiai ir suburtas palaikymo ratas: kuriant meną ir jį aptarinėjant buriama bendruomenė bei stiprinami ryšiai tarp žmonių, dėl to didėja socialinis palaikymas.
Menas yra labai abstrakti sąvoka, apimanti daug meno formų, kurių kiekviena savo būdu prisideda prie psichikos sveikatos gerinimo ir savižudybės rizikos mažinimo terapiniame kontekste. Sonke et. Al. (2021) tyrimas nurodo kelias terapijos formas, kurios naudingos mažinant savižudybės riziką: muzikos terapija, kūrybinis rašymas, vizualinis menas (piešimas, tapyba ir kt.), drama ir teatras. Visos šios meno formos prisideda prie geresnio emocinio įsitraukimo, geresnės emocijų raiškos, geresnio savęs vertinimo bei bendruomeniškumo kūrimo. Taip pat mintys apie savižudybę yra skaudi tema, apie kurią kalbėti gali būti sunku arba baugu, todėl menas gali padėti išreikšti šias emocijas ir mintis netiesiogiai, o abstrakčiai bei metaforiškai (Bronisch, Spreti, 2021). Galimybė išreikšti savo mintis metaforiškai daugumai yra lengviau nei tiesiogiai apie tai kalbėti su kitu asmeniu.
Menas taip pat naudojamas žinioms apie savižudybės prevenciją skleisti. Knygos, filmai, spektakliai ir kiti šaltiniai siekia naudodami metaforas plėsti žinias apie savižudybės prevenciją. Toliau pateikiame geriausius meno šaltinius, kurie padės prasmingai praleisti Savižudybės prevencijos dieną (šaltiniai iš www.tuesi.lt svetainės).
PERSKAITYK:
- Benjamin, B. Pfluger, 2019 m. „Nepažįstamasis ant tilto: mano kelionė iš nevilties į viltį“ („The Stranger On The Bridge: My Journey From Despair To Hope“). Tai atvira ir jautri istorija apie kelionę iš tamsos į šviesą. Netikėtas žmogiškas ryšys tampa vilties spindulėliu, kuris padeda autoriui atsitiesti ir pradėti naują gyvenimą. Ši knyga yra ne tik asmeninė išpažintis, bet ir svarbus žingsnis kovojant su psichikos sveikatos stigma.
- Borodina 2020 m. „16 gydančių istorijų: kai gyvenimas užknisa“. Knygoje rasite šešiolika ypatingų istorijų, kuriose žmonės atvirai pasakoja apie savo patirtis su depresija, priklausomybėmis ir kitais gyvenimo iššūkiais. Knyga ne tik leidžia susipažinti su žmonių patirtimis, tačiau ir iliustruoja, kaip galime rasti išeitį įvairiose situacijose.
- 2017 m. „Be pavadinimo. Nusižudžiusiųjų artimųjų istorijos, padedančios išgyventi“. Tai skaudžią netektį patyrusių žmonių istorijų rinkinys. Autoriai atvirai dalijasi savo išgyvenimais, viltimi ir keliu link atsitiesimo.
- Juodkūnė, 2023 m. „Rytoj vėl patekės saulė“. Tai istorija apie žmogaus vidinę kovą su depresija ir nepražūstantį norą gyventi, kuris skatina žavėtis dabartine akimirka, o ne grimzti į prarają.
- Juodkūnė, 2023 m. „Vilties knyga“. „Jaunimo linijos“ inicijuotoje knygoje pateikiamos tikros žmonių istorijos, kuriose gausu temų apie įvairius gyvenimo iššūkius: depresiją, baimes, netektis ir kitus gyvenimo iššūkius. Ši knyga parodo, kad nesame vieni, bei suteikia vilties, jog iššūkiai gali būti įveikti.
PAMATYK:
- „Išgyventi vasarą“ (2018 m., rež. M. Kavtaradze). Tai jautri ir nuoširdi lietuviška drama apie paauglystės iššūkius ir draugystę. Filmas pasakoja apie Justės kovą su depresija ir jos bandymus rasti savo vietą pasaulyje.
- „Senas šautuvas“ (2019 m., rež. J. V. Tūras). Tai filmas, kuris drąsiai kalba apie netektį, sielvartą ir savižudybę. Per Gedimino istoriją filmas kviečia susimąstyti apie tai, kaip svarbu kalbėti apie emocines problemas ir ieškoti pagalbos.
- „Kai kyla noras nebūti“. J. Šatkauskė, tinklalaidė „Sultys“, 2019 m. Kartu su psichologu ir psichoterapeutu Pauliumi Skruibiu kalbama apie savižudybių problemą Lietuvoje, kaip ji pasireiškia, kaip įveikti mintis apie savižudybę ir kaip reaguoti, jei šias mintis išreiškia artimasis.
|
Linija |
Kontaktai |
Darbo laikas* |
|
Vaikų linija |
116111 |
11:00-23:00 (I-VII) |
|
Jaunimo linija |
080028888 |
00:00-24:00 (I-VII) |
|
Vilties linija |
116123 |
00:00-24:00 (I-VII) |
|
Pagalbos moterims linija |
080066366 |
00:00-24:00 (I-VII) |
|
Emocinės pagalbos vyrams linija „Nelik vienas“ |
060411119 |
18.00 – 22.00 (I-VII) |
|
„Sidabrinė linija“ |
080080020 |
8:00-22:00 (I-V)/11.00-19.00 (VI-VII) |
|
„Linija doverija“ (RU) |
080077277 |
16:00-20:00 (II-VI) |
|
Tėvų linija |
080090012 |
9:00-13:00 ir |
*darbo laikas gali kisti
Pagalbą teikiančios įstaigos:
|
Įstaiga |
Kontaktai |
Darbo laikas* |
|
VŠĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centras |
Galinio Pylimo g. 3, Klaipėda +370 46410027 |
8.00-20.00 (I-V)
|
|
UAB „Baltic Medics“ (Uosto poliklinikos) psichikos sveikatos centras |
Dragūnų g. 2-6, Klaipėda +370 64021277 |
8:00-19:00 (I-V) |
|
UAB „Mano šeimos gydytojas“ psichikos sveikatos centras |
Šermukšnių g. 1, Klaipėda +370 46322422 |
8:30-16:00 (I-V) |
|
UAB „Nefridos“ klinikos psichikos sveikatos centras |
Nidos g. 3A, Klaipėda +370 46397071 |
8.00-17.00 (I-V)
|
|
UAB „InMedica klinika“ psichikos sveikatos centras |
Leliju g. 19, Klaipėda +370 46381838 |
8.00-19.00 (I-V)
|
|
VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė |
Liepojos g. 41, Klaipėda Registracija: Tel.: +370 46396600, +370 46396500
| 00:00-24:00 (I-VII) |
|
VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė |
S. Nėries g. 3, Klaipėda Registracija: +370 70050011
| 7:30-15:30 (I-V) |
|
BĮ Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras |
Taikos pr. 107, Klaipėda +370 64093348
*6 nemokamos, konfidencialios konsultacijos. Vaikai konsultuojami nuo 11 metų. |
8:00-17:00 (I-IV) 8:00-13:45 (V) |
|
BĮ Klaipėdos pedagoginė psichologinė tarnyba |
Debreceno g. 41, Klaipėda. +370 69910201 |
8:00-17:00 (I-IV) 8:00-15:45 (V) |
|
Savitarpio pagalbos grupė nusižudžiusiųjų artimiesiems – asociacija „Artimiems“
|
Grupė vyksta pagal grafiką. |
|
|
BĮ Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba |
I. Kanto g. 11, Klaipėda +370 61371511
|
8:00-17:00 (I-IV) 8:00-15:45 (V) |
|
VšĮ Krizių įveikimo centras (pirma konsultacija -nemokama) |
Skype krizesiveikimas Facebook Messenger Krizės Įveikimas |
16:00-20:00 (I-V) 12:00-16:00 (VI) |
|
Policija |
Kauno g. 6, Klaipėda +370 700 60000 |
00:00-24:00 (I-VII) |
|
VSB psichologas, atsakingas už pagalbos, savižudybės krizėje esantiems, teikimo tinklo koordinavimą |
Taikos pr. 107, Klaipėda +37064093347 |
8:00-17:00 (I-IV) 8:00-13:45 (V) |
|
Mobilioji krizių įveikimo komanda |
Registracija telefono numeriu 1815; www.krizesiveikimas.lt |
8:00 –20:00 (I-VII)// Skambučių centras, pasiekiamas nemokamu trumpuoju numeriu 1815 (I-V 9–19 val. ir VI 9–15 val., įskaitant šventines dienas). |
VSB – visuomenės sveikatos biuras
*darbo laikas gali kisti.
Šaltiniai:
1. Davico, C., Rossi Ghiglione, A., Lonardelli, E., Di Franco, F., Ricci, F., Marcotulli, D… & Caroppo, E. (2022). Performing arts in suicide prevention strategies: A scoping review. International Journal of Environmental Research and Public Health, 19 (22), 14948. https://doi.org/10.3390/ijerph192214948
2. Sonke, A., Lee, J., & Yoder, J. K. (2021). Systematic review of arts-based interventions to address suicide prevention and survivorship in Australia, Canada, the United Kingdom, and the United States of America. Health Promotion Practice, 22(1 Suppl), 53S–63S. https://doi.org/10.1177/1524839921996350
3. Bronisch, T. & von Spreti, F. (2021). Art in suicide treatment and prevention. In Wasserman, D. (Ed.), Oxford Textbook of Suicidology and Suicide Prevention (2 edn). (pp. 529-540). Oxford University Press.
4. Pamatyk, išgirsk, pajausk. (n.d.). Tuesi. Rasta: https://tuesi.lt/priemones/pamatyk-isgirsk-pajausk/
5. Czyz, E. K., Bohnert, A. S., King, C. A., Price, A. M., Kleinberg, F., & Ilgen, M. A. (2014). Self-efficacy to avoid suicidal action: Factor structure and convergent validity among adults in substance use disorder treatment. Suicide and Life-Threatening Behavior, 44(6), 698-709.
6. APA Dictionary of Psychology. (2023). Self-efficacy. Rasta: https://dictionary.apa.org/self-efficacy