Parengė psichologė Šarlotė Einikienė
Apie smurtą artimoje aplinkoje tenka daug girdėti žiniasklaidoje, Lietuvoje veikia ne viena pagalbos įstaiga ir pagalbos linija, skirta būtent smurto artimoje aplinkoje aukoms padėti fiziškai, psichologiškai ir socialiai. Psichologinis smurtas, kitaip nei fizinis, yra paslaptingas. Jis nepalieka žaizdų ant aukos kūno, tačiau žaloja aukos psichiką. Šį smurto būdą sunkiau atpažinti, kadangi tiesioginių įrodymų jam būna ne visada, o ir dažnai manoma, jog jis yra normali santykinio konflikto dalis. Psichologinis smurtas prasideda, kai yra pažeidžiamos žmogaus asmeninės ribos ir savigarba.
Kas yra psichologinis smurtas?
Amerikos psichologų asociacija psichologinį smurtą apibūdina taip: tai ne fizinis smurtas, tai elgesys, kurio metu vienas asmuo specialiai, pakartotinai ir piktybiškai kankina kitą asmenį psichologiniais metodais. Nors tyrėjai dar konkrečiai nenutarė, kokia sąvoka geriausiai tiktų apibūdinti tokią smurto formą, tačiau jie nustatė galimus psichologinio smurto pavidalus: verbalinis smurtas, gąsdinimas, terorizavimas, pažeminimas, išnaudojimas, priekabiavimas, piktybinis emocinio palaikymo nesuteikimas, izoliacija ir perdėta kontrolė.
Psichologinio smurto ženklai
Kadangi psichologinio smurto sąvoka dar nėra konkreti, yra pravartu pažvelgti į konkrečius veiksmus, kurie klasifikuojami kaip smurto požymiai. Paprastas konfliktas poroje labiausiai skiriasi nuo psichologinio smurto savo dėmesio sutelkimu į problemą, o ne į asmenį. Šie psichologinio smurto požymiai susiję su smurtautojo kontrolės troškimu, aukos pasisavinimu ir savigarbos žeminimu.
Psichologinio smurto formos gali būti:
- Partnerio savigarbos žeminimas: dėmesys į asmenybę, o ne į elgesį; rėkimas; įžeidinėjimas naudojant necenzūrinius posakius; gėdos sukėlimas prie artimųjų ar draugų; bandymai atitraukti vaikus; jausmų nuvertinimas.
- Pasyvus palaikymas, dėmesio nesuteikimas emocinis palikimas; ignoravimas; vengimas.
- Grasinimas: grasinimai fiziškai sužeisti, grasinimas skyrybomis; grasinimas atimti vaikus; neištikimybė; nesaugus alkoholio vartojimas ar vairavimas.
- Laisvės apribojimai: apribojimas nuo draugų ir šeimos; persekiojimas ar nuolatinis vietos tikrinimas; telefono ar dienoraščio tikrinimas; draudimas susitikti su draugais, eiti į darbą, užsiimti mėgstama veikla; pinigų kontrolė; elgesys su partneriu lyg jis būtų nuosavybė; draudimas naudotis automobiliu arba jo atėmimas; lyties vaidmenų stereotipų įtvirtinimas („moters vieta yra….“).
Psichologinio smurto aktualumas
Lietuvoje smurtas artimoje aplinkoje yra opi problema, turinti savo sisteminius pagrindus. Remiantis oficialiuoju statistikos portalu, 79,8 % smurto artimoje aplinkoje aukų yra moterys, dauguma (88 %) kaltinamųjų yra vyrai, dažniau žemesnio išsilavinimo ir vidutinio amžiaus (30–49 metų).
Viena iš naujausių psichologinio smurto formų yra kibernetinis smurtas. Tyrėjai numano, jog toks smurtavimo būdas yra patogus smurtautojui, nes pasitelkiant technologijas galima kontroliuoti, sekti ir žeminti savo auką, nesvarbu, koks atstumas juos skirtų. Vienas iš rizikos veiksnių kibernetiniam psichologiniam smurtui – tai dažnas technologijų naudojimas, ypač socialinių medijų. Keliama prielaida, jog dažnas socialinių medijų naudojimas skatina atkreipti dėmesį į savo trūkumus, didina nepasitikėjimą savimi, kas gali skatinti tolimesnį psichologinį smurtą.
Smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksniai
Šie smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksniai gali padėti geriau atpažinti besiformuojančią smurtinę situaciją mūsų arba kito asmens aplinkoje. Jie skirstomi į individualius, santykių, bendruomenės ir socialinius lygius.
Individualūs rizikos veiksniai:
- jaunesnis amžius;
- trumpi santykiai;
- intelekto sutrikimai;
- chroniniai psichikos sutrikimai;
- ribotas išsilavinimas;
- žema socioekonominė padėtis;
- psichoaktyviųjų medžiagų chroninis vartojimas.
Santykių rizikos veiksniai:
- santykiniai nesutarimai;
- prasta tėvystės praktika;
- neigiamas požiūris į moteris;
- turima smurto patirtis praeityje arba smurto matymas vaikystėje;
- ne vienas turimas seksualinis partneris.
Bendruomenės rizikos veiksniai:
- aukšti nusikalstamumo, benamystės, nedarbytės rodikliai;
- žema socialinė vienybė;
- galimybių stoka;
- pagalbos resursų smurto aukoms stoka.
Socialiniai rizikos veiksniai:
- lyčių nelygybė;
- moterų nuvertinimas;
- kultūrinis smurto priėmimas;
- socialinis arba religinis smurto palaikymas;
- įstatymai, kovojantys prieš skyrybas.
Kodėl aukoms sunku palikti smurtinius santykius?
Dažnai galime išgirsti klausimą: kodėl auka negali tiesiog palikti savo smurtautojo? Šis smurtinių santykių aspektas dažnai yra nesuprantamas aplinkiniams, kadangi smurtiniai išpuoliai aplinkai atrodo objektyviai brutalūs ir žiaurūs.
Tyrimai rodo, kad dažniausiai moterys aukos nėra pasyvios, jos dažnai randa strategijas, kurios didintų jų ir jų vaikų saugumą. Yra keliamos prielaidos, kodėl moterys pasilieka smurtiniuose santykiuose: pasipriešinimo / keršto baimė, ekonominio palaikymo stoka, jaudulys dėl vaikų, palaikymo stoka iš artimųjų, meilė ir įsitikinimas, kad jų partneris pasikeis.
Faktoriai, kurie numato galimą moters pasitraukimą iš smurtinių santykių – tai smurto paintensyvėjimas, suvokimas, kad partneris niekada nepasikeis, ir suvokimas, kad smurtas veikia vaikų šeimoje gerovę.
Taip pat kalbant apie aukos pasitraukimą iš santykių, svarbu paminėti smurto ratą. Šis susiformavęs ir santykiuose įsisenėjęs smurtinis ratas galimai trukdo smurto aukoms palikti savo partnerį, iš šio rato išeiti yra sunku. Smurto ratas susidaro iš kelių etapų:
- Įtampos augimas: kylantis pyktis ir įtampa (kaltinimai, ginčų kėlimas, pavydo demonstravimas).
- Smurto įvykis: tai gali būti žodinis išpuolis, seksualinis smurtas, fizinis sumušimas ar net ginklų panaudojimas.
- Medaus mėnuo: smurtautojas šioje stadijoje gali neigti smurtą, kaltinti auką arba atsiprašyti, prisiekti, kad smurtas nepasikartos, kad smurtautojas keisis, gali pirkti dovanas.
Smurto ratas yra nesibaigiantis, tad žinios apie šį ratą ir jo mechanizmus palengvina sprendimų priėmimo procesą smurtiniuose santykiuose ir neleidžia smurtiniams santykiams įsisenėti.
Psichologinio smurto pasekmės
Smurtas turi pasekmių ne tik aukai, bet ir šeimyninei aplinkai, ypač vaikams. Smurto poveikis vaikams gali turėti fizinių, psichologinių bei socialinių pasekmių. O smurto stebėjimas didina tikimybę, jog vaikai kartos šeimos smurtinį ratą, smurtaudami savo artimoje aplinkoje.
Aukoms gali pasireikšti psichosomatiniai sutrikimai, kurie dėl ilgalaikio patiriamo streso sukelia fizinės sveikatos pažeidimus. Tyrimai nurodo, kad smurto pasekmės jaučiamos ilgą laiką jau pasibaigus smurtui. Kuo intensyvesnis smurtas naudojamas, tuo didesnis poveikis fizinei bei psichinei sveikatai. Žvelgiant tik į psichologinį smurtą, jis turi įtakos fizinės sveikatos pablogėjimui: gali susiformuoti dirgliosios žarnos sindromas, fibromialgija, lėtinis skausmas, virškinimo ir kvėpavimo takų sutrikimai. Psichinė sveikata sutrinka ir kyla galimos savižudybės rizika.
Taip pat tyrimai rodo, kad moterys, kurios patyrė smurtą artimoje aplinkoje, turi didesnius depresijos, nerimo ir baimės sutrikimus nei moterys, nepatyrusios smurto artimoje aplinkoje. Dar kelios psichologinio smurto pasekmės: psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, miego / valgymo sutrikimai, fizinis neaktyvumas, pažeminta savigarba, potrauminis streso sindromas, savęs žalojimas, rūkymas, neatsargi seksualinė veikla.
Kaip galime atpažinti auką?
Psichologinio smurto aukos atpažinimas sudėtingesnis nei fizinės smurto aukos, kadangi psichologinis smurtas nepalieka jokių fizinių žaizdų. Informacija apie galimus aukos elgesio ir bendravimo pasikeitimus yra būtina.
Psichologinio smurto aukai gali pasireikšti bejėgiškumas, nenoras bendrauti, nepatikimos istorijos kūrimas, dezorientacija, pyktis be aiškios priežasties, staigus elgesio pasikeitimas, emocinis nuovargis, neįprastas elgesys (pvz., nagų kramtymas), nepaaiškinta baimė, situacijos neigimas, atsiribojimas nuo bendravimo ir galiausiai tiesioginis pripažinimas dėl psichologinio smurto.
Pagalbos būdai
Lietuvoje yra ne vienas pagalbos resursas smurto aukai, tačiau verta paminėti kelis savipagalbos būdus, kai sprendimas nutraukti santykius priimtas. Keli pagalbos būdai pateikiami Robin Norwood knygoje „Moterys, kurios myli per stipriai“:
- Ieškoti pagalbos: pagalba gali svyruoti nuo savipagalbos knygos ieškojimo bibliotekoje iki susitikimo su psichologu. Svarbiausia kažką daryti. Nenaudoti šių veiksmų smurtautojui gąsdinti ar grasinti. Kaip mini knygos autorė, „Palikite jį ramybėje… Bandykite prisiminti, kad jūs tai darote sau“.
- Svarbiausia – tvirtai nuspręskite pasveikti: pagalvokite, kiek būtumėte nuėję, kad padėtumėte smurtautojui pasikeisti, tada visą šią energiją nukreipkite į save.
- Raskite jus supančių bendraamžių pagalbos grupę: grupės padeda rasti palaikymą ir susitapatinti su kitomis smurto aukomis. Dažnai dėl savitarpio pagalbos grupių kyla konfidencialumo klausimas, atsiranda baimė, kad aplinkiniai sužinos apie lankymąsi grupėje. Svarbiausia suprasti, jog pateikta informacija grupėje neišeina už grupės ribų.
- Kasdienėmis veiklomis ugdykite savo dvasingumą. Dvasingumas nebūtinai reiškia Dievą, galite tikėti bet kuo, kas jus skatina judėti į priekį. Gal tai Aukščiausioji visatos galia, pats Dievas ar gal savitarpio pagalbos grupė? Dvasingumo ugdymas suteikia ramybės ir leidžia paleisti kontrolę, kuri buvo nukreipta į santykių išsaugojimą.
Psichologinis smurtas santykiuose yra opi problema, sukelianti daug fizinių ir psichologinių pasekmių aukai ir jos artimiesiems. Psichologinis smurtas turi aiškius rizikos veiksnius, juos žinant galime atpažinti auką, suteikti pagalbą ir taip apsaugoti auką nuo intensyvesnio smurto ateityje. Nors psichologinis smurtas sunkiai identifikuojamas, jis intensyviai kenkia psichinei sveikatai ir gali privesti prie tragiškų pasekmių.
Jei patiriate smurtą ar pažįstate, kas jį patiria, Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras siūlo nemokamas psichologų konsultacijas, taip pat žemiau nurodyti kontaktai, kuriais susisiekus galima gauti pagalbos. Kreipimasis net dėl mažo smurto įtarimo gali išgelbėti gyvybę, nelikime abejingi.
| Telefoninė linija | Kontaktai | Darbo laikas* |
| Vilties linija | 116123 | 00.00–24.00 (I–VII) |
| Jaunimo linija | 8 800 28888 | 00.00–24.00 (I–VII) |
| Vaikų linija | 116 111 | 11.00–23.00 (I–VII) |
| Pagalbos moterims linija | 8 800 66366 | 00.00–24.00 (I–VII) |
| Pagalbos vyrams linija „Nelik vienas“ | 8 604 11119 | 18.00–21.00 (I–VII) |
| Vyrų linija | 8 670 00027 | 10.00–14.00 (I–V) |
| „Sidabrinė linija“ | 8 800 80020 | 8.00–20.00 (I–V) |
| „Linija doverija“ (RU) | 8 800 77277 | 16.00–20:00 (II–VI) |
| Specializuotos kompleksinės pagalbos centras | 8 700 55516 | 8.00-20.00 (I–V) |
Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras:
Tel. +370 46 35 00 99
Mob. +370 607 81688
El. paštas info@ksppc.lt
Specializuotos pagalbos centras:
Tinklalapis: https://www.specializuotospagalboscentras.lt/
Gauk pagalbą:
Tinklalapis: https://pagalbasau.lt/gaukpagalba/
Literatūros sąrašas
- APA Dictionary of Psychology. (n.d.). American Psychological Association. Retrieved May 30th, 2023 from https://dictionary.apa.org/
- Mahoney, J. C., Farrell, D. M., Murphy, C. M. (2022). Prevalence and predictors of cyber psychological abuse among adults. Journal of Family Violence, 37, 151-163.
- Smurtas artimoje aplinkoje. (2021, January 29). Oficialiosios Statistikos Portalas. Retrieved June 1st, 2023, from https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=8417124
- Aizpurua, E., Copp, J., Ricarte, J. J., Vazquez, D. (2021). Controlling behaviors and intimate partner violence among women in Spain: An examination of individual, partner, and relationship risk factors for physical and psychological abuse. Journal of Interpersonal Violence, 36(1-2), 231-254. https://doi.org/10.1177/0886260517723744
- Lutgendorf, M. A. (2019). Intimate partner violence and women’s health. Obstetrics & Gynecology, 134(34), 470-480. DOI: 10.1097/AOG.0000000000003326
- Understanding and addressing violence against women: Intimate partner violence. (2012). World Health Organization. Retrieved from https://apps.who.int/iris/bitstream/handle/10665/77432/WHO_RHR_12.36_eng.pdf
- Psychological abuse. (n.d.). Hourglass. Retrieved from https://wearehourglass.org/psychological-abuse
- O‘Leary, K. D. & Maiuro, R. D. (Eds.). (2004). Psychological abuse in violent domestic relations. Springer publishing.
- Norwood, R. (2016). Moterys, kurios myli per stipriai. Vaga.