Parengė psichologė Jolanta Kundrotienė
Save žalodami paaugliai dažnai stengiasi išreikšti ir valdyti sunkius jausmus, su kuriais susiduria kasdieniame gyvenime. Tai yra simptomas, rodantis poreikį padėti jaunam žmogui susidoroti su problemomis, vidinėmis kovomis ir rasti konstruktyvius būdus išgyventi emocinius sunkumus. Šis reiškinys kelia nerimą ne tik tėvams, bet ir specialistams, nes jis ne tik pažeidžia fizinę sveikatą, bet ir atskleidžia gilesnes emocines problemas. Šis straipsnis orientuotas ne į savižalos priežastis, o savipagalbą ir apsauginius veiksnius, taip pat tėvus, globėjus ir pačius paauglius supažindina su mokslinių tyrimų medžiaga šia tema.
Tyrimai rodo, kad savižalą ne visada galima sieti su ketinimu nusižudyti. Tačiau statistiniai duomenys byloja, kad apie 40–60 proc. nusižudžiusių asmenų anksčiau yra save žaloję, taip pat tarp 10–19 amžiaus paauglių savižudybė sudaro 20 proc. to amžiaus visų mirties atvejų. Nors savižala galimai yra vienas iš rizikos veiksnių, vis dar nėra pakankamai patikimų didesnės imties paauglių savižalos tyrimų, kuriuose būtų nagrinėtas savęs žalojimas platesniame kontekste, teigia D. Vasilevska ir L. Nedzinskienė (2021).
Skirtumai ir ryšys tarp savižalos ir bandymo nusižudyti:
| Skirtumai | Motyvas | Savižala nėra nepavykęs bandymas nusižudyti. Savižala kartais padeda palengvinti distresą ir šitaip apsaugo nuo savižudybės. |
| Dažnumas | Savižalos dažnis yra gerokai didesnis negu mėginimo nusižudyti. | |
| Žalojimosi būdai | Skirtumų nepateiksime prevencijos tikslais. | |
| Ryšys | Savižala yra savižudybės rizikos veiksnys. Didžiausia savižudybės rizika per 6 mėn. po savižalos. | |
| Besižalojančių paauglių populiacijoje mėginimo nusižudyti rizika didesnė 10 kartų. | ||
| Savižala lemia didesnę savižudybės riziką negu savižudybės bandymai praeityje. | ||
| Bendri veiksniai – depresija, impulsyvumas, dėmesio stoka, stiprūs praeities sukrėtimai, šeimos disfunkcija. | ||
Kai paauglys susiduria su emociniais sunkumais, yra keletas patarimų, kaip jis pats gali tvarkytis su situacija ir padėti sau, kad išvengtų savižalos ar savižudybės:
- Išsakyti jausmus ir kreiptis emocinės paramos ir psichologinės pagalbos:
- Vengti būti vienas sunkiomis akimirkomis. Svarbu, kad paauglys išsakytų savo jausmus ir nerimą, rastų pasitikėjimo vertus žmones, su kuriais galima pasikalbėti apie savo jausmus ir sunkumus. Tai gali būti artimi draugai, šeimos nariai, mokytojai, mokyklos psichologas, socialinis pedagogas, sveikatos specialistas ir kt.
- Paauglys gali gauti anoniminę nemokamą emocinę paramą vaikams ir paaugliams skirtose linijose: Jaunimo linijoje ar Vaikų linijoje.
- Su tėvų sutikimu (iki 16 metų privalomas) kreiptis į psichologą, psichoterapeutą ar psichiatrą. Pokalbiai su specialistu, kuris supranta jaunimo problemas ir turi resursų padėti įveikti sunkumus, gali būti labai naudingi išgyvenant sunkų laikotarpį.
- Dalyvauti paramos grupėse, kur galima bendrauti su kitais, išgyvenančiais panašius sunkumus. Tai suteikia galimybę nesijausti vienišam ir dalintis išgyvenimais.
- Priimti pagalbą. Svarbu suprasti, kad prašyti ir priimti pagalbą yra drąsos ir sąmoningumo požymis. Pagalbos atsisakymas gali tik pailginti sunkumų laikotarpį ir padidinti riziką sau pakenkti. Galima susidaryti pagalbos sau planą (Savisaugos planas).
- Pasirūpinti savo saugumu – užtikrinti, kad namuose nebūtų priemonių, kuriomis būtų galima pakenkti sau. Savižudybė yra impulsyvus veiksmas, o pašalinus viską, kuo galima save sužaloti, galima užtikrinti, jog nepasielgsi skubotai ir neapgalvotai.
- Rūpintis savo psichine ir fizinės sveikata:
- Kasdienis fizinis aktyvumas, sveikatai palanki mityba ir pakankamas reguliarus miegas padeda sumažinti stresą ir gerina nuotaiką.
- Paaugliui, kaip ir suaugusiems, svarbu realizuoti save per savo pomėgius ar veiklą – tai, kas teikia džiaugsmo, pasitenkinimo.
- Išmokti savęs pažinimo ir streso valdymo įgūdžių.
- Mokytis atpažinti savo jausmus ir nerimą keliančias situacijas. Prisiminti, kas tau padėdavo praeityje. Tikėtina, jog savo gyvenime ir anksčiau išgyventa krizinių periodų. Prisiminus viską, kas tuo metu padėdavo pasijausti bent šiek tiek geriau, pabandyti tuos dalykus pritaikyti dabartinėje situacijoje. Taip pat su specialistų pagalba mokytis sau padėti tomis akimirkomis.
- Paauglys gali mokytis įvairių streso valdymo technikų, pvz., kvėpavimo ir atsipalaidavimo pratimų, meditacijos, sporto, kad sumažintų savo streso lygį.
- Vengti priklausomybę keliančių psichoaktyvių medžiagų ir elgesio. Paaugliui svarbu vengti pavojingų tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai priklausomybių nuo narkotikų, alkoholio ar kitų žalingų medžiagų. Priklausomybės tik padidina vidinį nerimą ir gilina jau esamas problemas, nors tam tikromis akimirkomis gali atrodyti kitaip.
- Bendravimas ir socializacija. Paaugliui svarbu rasti socialinį palaikymą ir dalyvauti susibūrimuose, kurie skatina bendravimą su bendraamžiais. Jeigu nepavyksta rasti ryšio su bendraklasiais, galima ieškoti draugų užklasinėje veikloje, kur didelė tikimybė atrasti bendraminčių.
- Kritiniai momentai. Jei situacija tampa pernelyg pavojinga sveikatai ar gyvybei, skubiai skambinti pagalbos telefonu 112.
Svarbu atminti, kad kiekvieno paauglio situacija yra unikali, todėl nėra universalaus recepto, kaip išspręsti visas problemas. Tačiau paaugliams, kuriems reikia paramos, labai svarbu žinoti, kad jie nėra vieni, ir yra daug galimybių ir specialistų, galinčių jiems padėti susitvarkyti su sunkumais.
- Genetika ir paveldimumas. Tyrimai parodė, kad tam tikri genetiniai veiksniai gali padidinti jautrumą ir polinkį į nerimą.
- Smegenų cheminė pusiausvyra. Nerimo priežastis gali būti tam tikros smegenų cheminės medžiagos, pvz., serotonino, noradrenalino ir GABA, disbalansas. Šios medžiagos atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant nuotaiką ir emocijas.
- Stresas ir traumos. Ilgalaikis ar stiprus stresas, pvz. susiję su darbu, mokykla, santykių problemos arba bet kokie kiti iššūkiai, su kuriais susiduriame kasdieniniame gyvenime bei praeities traumos, pvz., fizinės, emocinės arba seksualinės traumos patirtis, gali padidinti riziką išsivystyti nerimui.
- Asmeninės ir socialinės patirtys. Tam tikros asmeninės ir socialinės patirtys, pvz., ankstyvas emocinis nestabilumas, nesaugumo jausmas vaikystėje, nepalankios gyvenimo sąlygos, socialinė izoliacija ar konfliktai gali prisidėti prie nerimo atsiradimo ar sustiprėjimo.
- Sveikatos sutrikimai. Kai kurie fiziniai sveikatos sutrikimai, pvz., širdies ligos, skydliaukės disfunkcija arba lėtinės ligos gali turėti ryšį su nerimu.
- Vaistai ir psichoaktyvios medžiagos. Kai kurie vaistai arba medžiagos, pvz., stimuliantai, alkoholis, narkotikai, gali sukelti arba sustiprinti nerimo simptomus.
Apsauginiai veiksniai, kurie atitolina paauglius nuo savižudybės ar savižalos:
- Vaikai tėvus įvardija kaip pagrindinį veiksnį pagalbos ieškojimo procese. Tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai, pasitikėjimo ir bendradarbiavimo atmosfera šeimoje, tėvų domėjimasis vaiko gyvenimu, sveikatai palankios tėvų nuostatos – stipriausias apsauginis veiksnys. Berniukams milžinišką įtaką daro jų draugai, o mergaitėms – ne tik draugai, bet ir šeima. Deja, paaugliai taip pat pabrėžia, kad tėvai, sužinoję ketinimus sau pakenkti, dažnai nesuvaldo emocijų ir reaguoja per daug audringai dėl įsivyravusios stigmos ir baimės ieškoti profesionalios pagalbos.
- Šeimos, kurios išgyvena artimo žmogaus netektį jam nusižudžius, yra pažeidžiamesnės. Tą žinant galima kuo skubiau imtis prevencinių priemonių, kurios įvardytos prieš tai.
- Sveikatai palankios gyvensenos paplitimas artimoje aplinkoje, alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų nevartojantys draugai, didelis užimtumas.
- Geri pedagogų ir mokinių santykiai, pasitikėjimo ir bendradarbiavimo atmosfera, mokytojų domėjimasis ne vien pažangumo rodikliais, bet ir mokinių gyvenimu, pagarba ir dėmesys mokiniui.
- Individualūs veiksniai: saugumas, pasitikėjimas savimi, geri socialiniai įgūdžiai.
Patiriant kasdienį stresą, sunkumus, suprantant savo ir kitų emocijas, keletą savipagalbos būdų galite išbandyti praktiškai dalyvaudami Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro organizuojamuose mokymuose, taip pat užsiregistravę individualioms nemokamoms konsultacijoms.
Daugiau informacijos: https://www.sveikatosbiuras.lt/psichikos-sveikata/
ŠALTINIAI:
Jonkutė A., (2021) Kaip atpažinti savižudybės krizę išgyvenantį paauglį ir jam padėti. Metodinė priemonė pedagogams. Nacionalinė švietimo agentūra, Vilnius.
Laskytė, A., & Žemaitienė, N. (2009). Lietuvos paauglių sąmoningo savęs žalojimo paplitimas ir būdai. Medicina, 45(2), 132-139.
Mikėnienė V., dr. Polukordienė K.O., Skruibis P., Jelena Trofimova. (2004). Savižudybių prevencija mokykloje. Metodinės rekomendacijos socialiniams pedagogams. Švietimo aprūpinimo centras Vilnius.
Strukčinskienė, B., Tervydytė, D., Strukčinskaitė, V., Strazdienė, N., Griškonytė, E., & Griškonis, S. (2019). Jaunų žmonių savižudybių fenomeno diskursas. Sveikatos mokslai, 29(5), 5-10.
Vasilevska, D., ir Nedzinskienė, L. (2021). Paauglių savęs žalojimas, jo paplitimas, rizikos veiksniai ir prevencijos galimybės: literatūros apžvalga. Redakcijos skiltis, 7. Prieiga: https://www.hi.lt/uploads/pdf/visuomenes%20sveikata/2021.4(95)/VS_2021_4(95)_LIT_A_Saves_zalojimas.pdf
Naudingos nuorodos:
Būtinoji pagalba krizės atveju. Lankstinukai. Prieiga internete: https://vpsc.lrv.lt/lt/informacine-medziaga/savizudybiu-prevencijos-biuras-informuoja-1/butinoji-pagalba-krizes-at.
Dadašev S., Latakienė J. Pagalba ketinantiems nusižudyti. Prieiga internete: https://www.jaunimolinija.lt/uploads/manager/file/Pagalba%20ketinantiems%20nusi%C3%85%C2%BEudyti(1).pdf.
Jaunimo linija. Prieiga internete: https://www.jaunimolinija.lt/lt/apie-savizudybes/kodel-zmones-nusizudo/
Nacionalinė psichikos sveikatos svetainė. Prieiga internete: https://pagalbasau.lt/savizudybe/
Nacionalinės savižudybių prevencijos interneto svetainė. Prieiga internete: https://tuesi.lt/