psichologės Deimantės Adakauskienės straipsnis
Šių dienų aktualijos – karas Ukrainoje – vienaip ar kitaip paliečia kiekvieną. Vieni jaudinasi dėl savo ir (ar) artimųjų sveikatos bei gyvybės, kiti empatiškai užjaučia, kažkas prisideda prie pagalbos, kažkas nerimauja dėl karo eigos, padarinių, o kažkas neigia grėsmę. Visas šis elgesys padeda žmogui ištverti matomą žiaurumą ir išgyventi savo jausmus – baimę, pyktį neviltį, neteisybės jausmą, liūdesį… Visi šie jausmai yra normalūs, o kai kurie neišvengiami. Neretas karo grėsmę gali išgyventi ir kūno pojūčiais – padažnėjusiu širdies ritmu ar pakilusiu kraujo spaudimu. Šios fiziologinės reakcijos paruošia mūsų kūną gynybai, nors grėsmė šiuo metu yra mūsų mintyse (fantazijose, tapatinantis su karą išgyvenusiais žmonėmis, įsivaizduojant karą Lietuvoje).
Matydami karą svečioje šalyje ne tik nerimaujame dėl grėsmės mūsų namams bei gyvenimams, tačiau ir empatiškai reaguojame į karą patiriančios šalies gyventojus, tapatinamės su jais – dėl to patiriame didesnį nerimą bei baimę.
Tikėtina, kad tai, kas vyksta DABAR, paliks pėdsaką ATEITYJE – tiek kiekvieno žmogaus psichikoje, tiek tautų ir pasaulio istorijoje.
Trauminiai išgyvenimai (taip pat ir dalyvavimas kare ar karo grėsmės jautimas) gali versti žmones jaustis bejėgiais, praradusiais kontrolę, saugumo bei prasmės jausmą, gali susvyruoti tikėjimas žmogiškų santykių svarba ir reikšme, atsirasti susvetimėjimas.
Žmonija išgyveno ne vieną karą, todėl, remdamiesi atliktais tyrimais, galime numatyti, kokie galimi padariniai žmonių psichikai ir po šio karo.
Išgyvento karo psichologiniai padariniai gali būti:
- Nerimo sutrikimai, pasireiškiantys greitesniu širdies plakimu, silpnumo jausmu, mirties baime, baime prarasti savikontrolę ar išprotėti. Bijoma pakartotinai patekti į nerimą keliančią situaciją.
- Gedėjimas – netenkama saugumo jausmo, ankstesnio gyvenimo, namų, artimųjų, planų, tikslų ir t. t. Visos netektys skaudžios ir reikia laiko su jomis susitaikyti.
- Depresiškumas – tai liguistai liūdna nuotaika. Depresijos požymiai: sulėtėjęs, susiaurėjęs mąstymas, prislopinti judesiai, energijos stoka, susiaurėjęs interesų laukas, dėmesio koncentracijos stoka, sutrikęs miegas, sumažėjęs apetitas, menkavertiškumo, kaltės jausmai. Depresiją gali išprovokuoti stipri trauminė patirtis, pvz., karas.
- Potrauminio streso sindromas (PTSS) – sutrikimas, pasireiškiantis kaip pavėluota ar užsitęsusi reakcija į itin pavojingą įvykį ar situaciją. PTSS pasireiškia: įkyriai pasikartojančiais įvykio ar situacijos išgyvenimais (angl. flashback), kurie iškyla prisiminimuose bei sapnuose, emocijų sustingimo, blankumo jausmu, nejautrumu aplinkos poveikiui, atsiskyrimu, traumą primenančių veiksmų, situacijų vengimu. Gali būti padidėjęs dirglumas, baimingumas, atsirasti nemiga. Kartu su PTSS simptomais pasireikšti gali nerimas, depresija, suicidinės mintys.
- Padidėjusi psichikos ligų rizika – tai ypač aktualu, jei žmogaus gyvenimo istorijoje būta vienokių ar kitokių psichikos sutrikimų. Stipraus nerimo akivaizdoje yra tikimybė, kad neužteks vidinių resursų apsaugoti savo psichiką, kuri yra pažeidžiama.
Jaučiant šiuos liekamuosius reiškinius, krizei pasibaigus, svarbu juos identifikuoti bei kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus. Laiku kreipiantis pagalbos atsiranda galimybė išsivaduoti iš kančios ar ją sumažinti.
Tam tikri veiksniai gali palengvinti psichologinį atsistatymą po patirto siaubo:
- religingumas;
- priklausymas bendruomenei, visuomenės parama;
- kalbėjimasis;
- veiklų turėjimas;
- šeimos palaikymas;
- saugi aplinka.
Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centras kartu su Lietuvos traumų psichologijos asociacija teikia šias rekomendacijas, kaip padėti sau šiuo įtemptu laikotarpiu:
- Ribokite informacijos srautą.
- Įvertinkite savo galimybes padėti karo paveiktiems žmonėms.
- Palaikykite socialinius ryšius.
- Kiek įmanoma palaikykite savo įprastą rutiną.
- Pasirūpinkite savo fizine sveikata.
- Susiraskite sau tinkamų atsipalaidavimo pratimų (https://pagalbasau.lt/stresas/).
- Pasirenkite ekstremaliai situacijai (https://www.lt72.lt/).
- Kreipkitės profesionalios pagalbos, jei ilgesnį laiką nesijaučiate gerai.
*daugiau informacijos – čia
Literatūra
- Dembinskas A. 2003. Psichiatrija. Vilnius: Vaistų žinios. 169 p.
- Herman J. L. 2006. Trauma ir išgijimas. Prievartos pasekmės – nuo buitinio smurto iki politinio teroro. Vilnius: VAGA.
- Lakshminarayan R., Murthy R. S. 2006. Mental health consequences of war: a brief review of research findings. World Psychiatry. Official journal of the world psychiatric association. 5(1): 25–30. Mental health consequences of war: a brief review of research findings (nih.gov)
- TLK 10. http://ebook.vlk.lt/e.vadovas/index.jsp