Parengė psichologė Šarlotė Einikienė
Gyvenimas suteikia daug iššūkių, kuriuos, kartais atrodo, mums įveikti neįmanoma. Tą akimirką galime atsirasti kryžkelėje: eidami vienu takeliu sunkumus įveiksime pasitelkdami pagalbą, o pasirinkdami kitą takelį nuspręsime kančios nebetęsti.
Mintys apie savižudybę yra vienas iš sunkiausių išgyvenimų, ką gali patirti žmogus. Dažnai žmonės galvoja, jog mintys apie savižudybę sukasi aplink mirties ideologiją ir norą numirti, tačiau jos slepia daug intensyvių jausmų. Svarbiausia tai, jog asmenys, galvojantys apie savižudybę, ją mato kaip išeitį arba būdą pabėgti nuo kamuojančių sunkumų, o ne kaip norą numirti.
Kaip atpažinti savižudybės riziką ir reaguoti proaktyviai?
Tinkamai atpažinti savižudybės riziką yra sudėtinga, kadangi ji gali pasireikšti kiekvienam asmeniui skirtingai. Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuras vykdo bazinius savižudybės prevencijos mokymus, kuriuose yra plačiau kalbama apie savižudybės rizikos atpažinimą ir tinkamą reagavimą.
Štai keli ženklai, kuriuos galite pastebėti bendraudami su asmeniu, galvojančiu apie savižudybę:
- Asmuo kalba arba juokauja apie savižudybę.
- Miego režimo pakitimai (miega per daug arba kamuoja nemiga).
- Elgesio pakitimai (pavyzdžiui, jei asmuo dažnai būdavo pozityvus, jis tampa prislėgtas / apatiškas).
- Nutrūkę arba susilpnėję ryšiai su artimais asmenimis ar mėgstamomis veiklomis.
- Pradeda tvarkyti reikalus (rašyti atsisveikinimo laiškus, atidavinėti daiktus, skolas ir kt.).
- Rizikingas elgesys (rizikingas alkoholio ir narkotikų vartojimas, neatsargus vairavimas).
- Daug kalba apie mirtį ir mirimą.
- Asmeniui tampa nebeįdomi jo išvaizda, higiena.
- Asmuo pradeda vartoti alkoholį ar kitas psichotropines medžiagas.
Kaip galime padėti?
Jei įtariate ar žinote, jog Jūsų artimas asmuo galvoja apie savižudybę, štai kelios gairės, kaip galite reaguoti:
Įsiklausyti
Pirmas pagalbos artimajam žingsnis – su juo susisiekti. Reikia bendrauti palaikančiu tonu, nekaltinti ir neteisti asmens. Skatinama savižudybės neromantizuoti ir klausti apie ją tiesiogiai: „Ar galvoji apie savižudybę?“ Kalbėjimas apie savižudybę nesukelia noro ją įvykdyti.
Svarbiausia išlikti ramiam ir daugiau klausyti nei kalbėti. Reikia parodyti savo artimajam, kad jumis galima pasitikėti, jums galima išsikalbėti ir kad jūs suteiksite tokią paramą, kokią sugebate. Nekritikuokite ir nekaltinkite asmens išsakydami savo susirūpinimą.
Ieškokite profesionalios pagalbos
Įsiklausymas ir kvietimas pokalbio yra pirma pagalba savo artimajam savižudybės rizikos akivaizdoje. Padėti išsikalbėti apie intensyvias emocijas ir kamuojančias problemas gali profesionalai. Jei asmuo bijo kreiptis profesionalios pagalbos, galite priminti, jog psichologai ir kiti psichikos sveikatos specialistai naudoja moksliškai patvirtintas technikas, kurių tikslas – padėti asmeniui atrasti adaptyvius problemų sprendimų būdus ir stiprinti savo psichinę sveikatą.
Kartais kreiptis pagalbos už savo socialinio rato gali būti šiek tiek bauginanti ir jautri patirtis. Jausti nerimą kreipiantis pagalbos yra normalu, tačiau visada pravartu apsvarstyti, kokie pagalbos šaltiniai būtų tinkamiausi ir komfortiškiausi.
| Visuomenės sveikatos biuras | Psichikos sveikatos centras | Emocinės paramos linijos |
| Biuruose dirba psichologai, kurie suteikia nemokamas anonimines konsultacijas. Šie specialistai gali suteikti paramą ir padėti išjausti visus intensyvius jausmus. Taip pat jei yra jaučiamas nerimas dėl tolimesnės pagalbos, biuro psichologai suteikia erdvę tai aptarti ir edukuoja apie pagalbos galimybes. Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuras suteikia 6 nemokamas konsultacijas per metus. | Psichikos sveikatos centras yra įstaiga, kurioje galima gauti specializuotą pagalbą esant savižudybės grėsmei. Šioje įstaigoje dirba medicinos psichologai, gydytojai psichiatrai ir socialiniai darbuotojai. Yra užtikrinamas konfidencialumas, šeimos gydytojo siuntimas nėra būtinas. | Emocinės paramos linijos yra puiki priemonė norintiems pasikalbėti čia ir dabar apie savo jausmus, išgyvenimus ir mintis. Linijose yra teikiama anoniminė nemokama parama. Priklausomai nuo emocinės paramos linijos, jose dirba apmokyti savanoriai arba psichologai. |
Kaip padėti sau?
Suvokus, jog Jus kankina suicidinės mintys, pirmiausiai reiktų kreiptis išorinės paramos į emocinės paramos liniją, savo šeimos gydytoją, psichikos sveikatos centrą ar artimuosius. Tačiau jei norite savo jėgomis kovoti su suicidinėmis mintimis ar norite pasiruošti kreiptis pagalbos, galite išbandyti kelis būdus, kurie gali palengvinti šiuos sunkius išgyvenimus.
Pirmiausia nepriimkite sprendimo šiandien. Neprivalote įgyvendinti savo minčių šią sekundę. Dėmesingas susitelkimas į dabartį gali padėti nuraminti greitai besisukančias mintis.
Antra, kalbėkitės su kitais žmonėmis. Gali būti naudinga pasikalbėti su savo artimaisiais, šeimos nariais, gydytoju ar draugais. Yra skirtingų būdų, kaip kiekvienas iš jų gali padėti. Reikia prisiminti, jog reikia turėti kantrybės. Artimieji ne visada gali iškart žinoti, kokią pagalbą suteikti, tad tokiu atveju juos reiktų informuoti, ar norite tik išsikalbėti, ar norite paramos ir palaikymo kreipdamiesi profesionalios pagalbos. Jei nedrąsu kalbėti su artimaisiais, paskambinkite į emocinės paramos liniją.
Trečia, nelikite vienas. Gali būti per sunku kalbėtis su kitais asmenimis apie savo mintis. Baimė kalbėtis apie suicidines mintis yra normalu, bet buvimas su kitais žmonėmis gali padėti užtikrinti savo saugumą.
Penkta, atpažinkite provokuojančius veiksnius. Provokuojantys veiksniai – tai dalykai, kurie stiprina suicidines mintis ir blogina savijautą. Jie yra labai individualūs. Tai gali būti muzika, nuotraukos ar filmai, kurie verčia išgyventi neigiamas, į suicidą linkusias mintis. Stebėti ir užsirašyti, kaip kokie dalykai paveikia savijautą, yra geras būdas įgauti daugiau kontrolės jausmų ar streso atžvilgiu. Veiksniais galite pasidalinti ir su artimaisiais, tada ir jie geriau jus supras.
Šešta, atsargiai elkitės su alkoholiu ir narkotinėmis medžiagomis. Alkoholis paveikia mūsų smegenų dalis, kurios atsakingos už susikaupimą, situacijų vertinimą, sprendimo priėmimą, emocijas ir kt. Jei emocinė savijauta yra prasta, alkoholio vartojimas gali tik pastiprinti suicidines mintis. Narkotinės medžiagos paveikia, kaip mes funkcionuojame ir mąstome, rizika įvykdyti savižudybę didėja.
Septinta, peržvelkite savo atsigavimo planą.
Atsigavimo planas – tai efektyvi priemonė, kuri gali padėti išgyventi sudėtingas akimirkas, kai kyla minčių apie savižudybę. Jaunimo linijos tinklalapyje yra puiki priemonė susikurti tokį planą savarankiškai: https://jaunimolinija.lt/lt/apie-savizudybes/kaip-padeti-sau/kontraktas/
Šiuo plano kūrimo įrankiu naudotis yra labai paprasta: plane galite įrašyti savo vardą ir pavardę arba kurti planą anonimiškai, jis skirtas tik jums. Šiame įrankyje tereikia į savo planą įtraukti tam tikrus veiksmus, kurie padėtų išgyventi sunkias akimirkas. Veiksmai yra visiškai individualūs, galite įrašyti svarbias detales ar kontaktus. Keli pavyzdžiai: „Paskambinsiu [Vardenis, Pavardenis] tel. Nr. [x xxx xxxxx] ir atvirai papasakosiu, kaip jaučiuosi“; „Atsiversiu ir paskaitysiu savo mėgstamiausią knygą [Pavadinimas]“. Nuostabus dalykas, kad šį įrankį labai lengvai galima personalizuoti. Taip jis įgauna didžiausią reikšmę jūsų asmeniniam gyvenimui ir atsigavimo procesui.
Kartais problemos atrodo tokios didelės ir sudėtingos, jog savižudybė atrodo kaip vienintelis sprendimas. Svarbu prisiminti, jog mintys, jausmai ir situacijos ateina ir praeina, tad kartais gyvenime reikia išbūti sudėtingas akimirkas, kad po lietaus išvystumėme saulę.
„Mūsų laukiantys dalykai ateityje yra žymiai geresni nei tie dalykai, kuriuos paliekame praeityje“. C. S. Lewis.
Apačioje rasite emocinės pagalbos resursų informaciją ir kontaktus:
Pagalba esant savižudybės krizėje: https://tuesi.lt/
Tinklalapyje https://pagalbasau.lt/gaukpagalba/ konkrečiai išvardintos įvairios psichikos sveikatos paslaugos. Čia galite žemėlapyje pasirinkti savo vietovę, kurioje atrasite Jums labiausiai prieinamas pagalbos galimybes.
BĮ Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras.
Išsami informacija ir registracija į nemokamas individualias psichologines konsultacijas: tel. (8 46) 311423, mob. (8 640) 93348, el. p. deimante@sveikatosbiuras.lt.
Užtikrinamas konfidencialumas. Asmens pageidavimu, psichologinės konsultacijos gali būti teikiamos anonimiškai.
VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centras.
Išsami informacija: www.kpsc.lt, tel. (8 46) 41 00 27. Prisiregistravusiems Klaipėdos pirminės sveikatos priežiūros centruose ir socialiai draustiems asmenims medicinos psichologų paslaugos yra nemokamos. Norint pasikonsultuoti tik su psichologu, gydytojo siuntimas nėra būtinas, reikėtų kreiptis į registratūrą telefonu (8 46) 41 00 27 arba atvykti į centrą. Jei egzistuoja savižudybės rizika, psichikos sveikatos centras asmenį turi priimti nedelsdamas.
| Telefono linija | Kontaktai | Darbo laikas* |
| Vilties linija | 116123 | 00.00–24.00 (I–VII) |
| Jaunimo linija | 8 800 28888 | 00.00–24.00 (I–VII) |
| Vaikų linija | 116 111 | 11.00–23.00 (I–VII) |
| Pagalbos moterims linija | 8 800 66366 | 00.00–24.00 (I–VII) |
| Pagalbos vyrams linija „Nelik vienas“ | 8 604 11119 | 18.00–21.00 (I–VII) |
| Vyrų linija | 8 670 00027 | 10.00–14.00 (I–V) |
| „Sidabrinė linija“ | 8 800 80020 | 8.00–20.00 (I–V) |
| „Linija doverija“ (RU) | 8 800 77277 | 16.00–20:00 (II–VI) |
| Specializuotos kompleksinės pagalbos centras | 8 700 55516 | 8.00–20.00 (I–V) |
Šaltiniai:
- American psychological association. (2019, November). Suicide warning signs. Suicide warning signs (apa.org)
- American Psychological Association. (2013). How to help in an emotional crisis. How to help in an emotional crisis (apa.org)
- Rethink mental illness. (n.d.). Suicidal thoughts – How to cope. https://www.rethink.org/advice-and-information/about-mental-illness/learn-more-about-symptoms/suicidal-thoughts-how-to-cope/
- Jaunimo Linija. (n.d.). Sukurk savo atsigavimo planą. https://jaunimolinija.lt/lt/apie-savizudybes/kaip-padeti-sau/kontraktas/