Sunku kalbėti apie kūdikio netektį, net ir tada, kai jo netenkama dar įsčiose. Tėvų skausmas nepamatuojamas, aplinkiniams neretai sunku atsisakyti banalių žodžių bei paviršutiniškos paguodos.

Persileidimą neretai lydi gedulas, disforija, nerimas.

Gedėdami tėvai bei jų artimieji pereina per įvairias gedulo stadijas: šoką, neigimą, pyktį ir depresiją, susitaikymą. Šios stadijos maišosi tarpusavyje – keičia viena kitą bet kokia chaotiška tvarka. Gedėjimą gali apsunkinti tai, kad ne visada tėvai turi galimybę pamatyti savo kūdikį ir su juo atsisveikinti, aplinkiniai gali reaguoti nesupratingumu, persileidimą laikyti per menka priežastimi liūdėti. Paprastai tėvai užmezga ryšį su kūdikiu dar jam negimus, todėl persileidimas sukelia ilgesį. Gedulo užduotis – sukurti naują ryšį su negimusiu vaikeliu.

Disforija pasireiškia liguistai pablogėjusia nuotaika, lydima pykčio, verksmingumo, perdėto jautrumo, dirglumo.

Tikėtina, kad moters distresas po persileidimo bus stipresnis arba truks ilgiau, kai kūdikis buvo itin trokštamas, buvo sunku pastoti, moteris neturi daugiau vaikų, patyrė persileidimų ar abortų praeityje, būta įspėjamųjų ženklų apie gresiantį persileidimą, persileidimas įvyko vėlesniame nėštumo periode, patiria mažai socialinės paramos, praeityje turėjo sunkumų susidorojant su negandomis.

Po įvykusio persileidimo tėvams kyla įvairių klausimų: kodėl man, ką padariau ne taip, kaip būtų buvę galima to išvengti, ar kitą kartą pastojus vėl įvyks persileidimas? Neretai persileidimą lydi kaltės jausmas, pyktis, nerimas, liūdesys.

Tyrimai rodo, kad persileidimas (ypač daugybiniai persileidimai) ilgalaikėje perspektyvoje turi sąsajų su psichikos sveikatos sutrikimais, todėl itin svarbu jaučiant, kad skausmo numalšinti nebepavyksta, kreiptis pagalbos.

Patyrus persileidimą padeda:

  • psichikos sveikatos specialistai;
  • savitarpio pagalbos grupės;
  • artimųjų parama, supratimas, palaikymas;
  • patirto skausmo išgyvenimas neužsisklendžiant savyje.

Tėvai daugiau informacijos bei specializuotą pagalbą po patirto persileidimo gali gauti Krizinio nėštumo centre, kuris pagalbą teikia visoje Lietuvoje.

Tel. Nr. +370 603 57912

El. p. pagalba@krizinionestumocentras.lt

Daugiau informacijos apie kūdikio netektį:

http://www.kudikionetektis.lt/

Literatūra

  1. Brier N. 1999. Understanding and managing the emotional reactions to a miscarriage. Obstetrics & Gynecology. 93, 151-155;
  2. Broen N. A., Moum T., Bodtker S. A., Ekeberg O. 2005. The course of mental health after miscarriage and induced abortion: a longitudinal, five-year follow-up study. BMC Medicine volume 3(18);
  3. Toffol E., Koponen P., Partonen T. 2013. Miscarriage and mental health: Results of two population-based studies. Psychiatry Research. 205, 151-158;
  4. https://krizinionestumocentras.lt/
  5. http://www.kudikionetektis.lt/
Facebook
Twitter
LinkedIn