Per mažas vaikų svoris – ką svarbu žinoti?

Per mažas vaiko svoris yra ne tas pats, kas vaiko lieknumas. Kai kurie vaikai yra smulkaus sudėjimo ir svoris yra palaikomas subalansuota mityba ir fiziniu aktyvumu. Tačiau per mažas vaiko svoris gali būti mitybos, sveikatos ar emocinių problemų ženklas.

Palyginus su antsvoriu ir nutukimu, per mažas vaiko svoris sulaukia mažiau Europos tyrėjų dėmesio, šia tema yra tik kelios išsamios mokslinės studijos. Galima daryti išvadą, kad tai yra dėl vaikų, paauglių ir suaugusiųjų nutukimo epidemijos Jungtinėse Amerikos Valstijose ir daugelyje Vakarų Europos šalių, o nutukimas sietinas su lėtinių ligų ir diabeto rizika. 

2000–2017 m. Europoje vaikų ir paauglių, kurie yra nepakankamo svorio, skaičius buvo nemažas (8–9 %), ypač Rytų Europoje, ir per pastarąjį dešimtmetį buvo pastebėta nežymiai didėjanti per mažo svorio vaikų skaičiaus tendencija. Per mažo svorio paplitimas Europos šalyse labai skyrėsi, pavyzdžiui, Vengrijoje 18,1 % 2–9 metų vaikų buvo nepakankamo kūno svorio, Velse – 16 % 11 metų mergaičių, o Slovėnijoje, Suomijoje ir Norvegijoje – 1 %. Pasaulinės mitybos ataskaitos (Global Nutrition Report (2020)) duomenys atskleidė, kad 2016 m. Europoje 10,3 % berniukų ir 11 % mergaičių nuo 5 iki 19 metų buvo per mažo svorio. Mitybos nepakankamumo problema pastebima ir tokiose išsivysčiusiose šalyse kaip Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Vis dėlto Rytų Azijos, Lotynų Amerikos ir Karibų patirtis rodo, kad perėjimas nuo per mažo svorio iki antsvorio ir nutukimo gali būti labai spartus. Žvelgiant plačiau, prastėjant mitybai, žema maistine verte ir didele energine verte pasižyminčių maisto produktų didesnis vartojimas gali lemti lėtesnį vaikų, paauglių ir suaugusiųjų svorio prieaugį, kuris pasireiškia didesniu KMI ir prastesniais sveikatos rodikliais per visą tolesnį gyvenimą.

Remiantis Vaikų sveikatos stebėsenos informacinės sistemos duomenimis, 2020–2021 m. 14,8 % mokinių Lietuvoje turėjo per mažą kūno svorį. 2022 m. sausio 31 d. duomenimis, Klaipėdos miesto savivaldybėje iš 91,45 % mokinių, pateikusių Mokinio sveikatos pažymėjimo užpildytą I dalį, per mažą kūno svorį turėjo 27,75 % mokinių iš ikimokyklinio ugdymo įstaigų, o bendrojo ugdymo įstaigose per mažą kūno svorį turėjo 11,78 % mokinių iš 90,01 % mokinių, pateikusių Mokinio sveikatos pažymėjimo užpildytą I dalį.

Per mažas vaiko kūno svoris yra mitybos nepakankamumo indikatorius ir sukelia ilgalaikius sveikatos padarinius, pvz., psichinės ir emocinės sveikatos sutrikimus, elgesio problemas ir žemus mokslo pasiekimus, yra susijęs su sumažėjusiu kognityviniu vystymusi, nepalankiomis sveikatos pasekmėmis visam gyvenimui. Per mažą kūno svorį turintys vaikai ir paaugliai turi didesnę riziką susirgti infekcinėmis ligomis, o mergaičių per mažas kūno svoris yra susijęs su būsimo nėštumo pasekmėmis, įskaitant motinos mirtį nėštumo metu, gimdymo komplikacijas, priešlaikinį gimdymą, intrauterinį augimo sulėtėjimą.

Vaiko fizinis išsivystymas – ūgis, svoris ir galvos apimtis – vertinamas pagal specialias diagramas, atsižvelgiant į vaiko amžių. Rezultatai padeda numatyti per mažą kūno svorio didėjimą (1 lentelė).

Matavimai	Indikacijos
Svorio mažėjimas ar ūgio atsilikimas	Organinė patologija
Matavimai < 3 procentilių, tačiau augimas nuolatinis	Tikriausiai ne hipotrofija, o intrauterinis augimo atsilikimas, šeiminis – konstitucinis žemas ūgis
Svoris, atsižvelgiant į amžių, yra mažesnis negu ūgis pagal amžių	Vaikui trūksta maisto

Jei vaiko ūgis ir svoris diagramose yra tarp 3–97 procentilių, tada jo išsivystymas yra normalus, tačiau jeigu ūgio ir svorio kreivės progresuojančiai mažėja, nustatomas mitybos sutrikimas. Tokiam vaikui, kurio ūgis ir svoris yra mažiau kaip 3 procentilės, atliekami klinikiniai tyrimai, siekiama nustatyti fizinio atsilikimo priežastį, tačiau tik 1 % tyrimų būna pakitę ir rodo per mažo kūno svorio didėjimo organinę priežastį.

Kūdikių ir vaikų augimo sulėtėjimą lemiantys veiksniai gali būti šie:

• Fizinės priežastys: liga, vystymosi sutrikimai, blogas kramtymas, rijimas.
• Maitinimosi priežastys: prastas racionas / maitinimo būdas.
• Elgesio priežastys: konfliktai dėl maisto, aplaidumas.

Taip pat tyrimai rodo, jog svarbūs veiksniai, turintys įtakos jaunesnių nei 5 metų amžiaus vaikų svoriui, yra gyvenamoji vieta, motinos ir tėvo išsilavinimo lygis, motinos KMI, motinos dabartinis darbo statusas, motinos amžius pirmojo gimdymo metu, tėvo profesija, vaiko gimimo eilė, gyvenamasis regionas. Daroma išvada, kad tėvų išsilavinimas, mamos darbo statusas ir gyvenamoji vieta turi didžiausią įtaką jaunesnių nei 5 metų amžiaus vaikų svoriui. Kitas Suomijoje atliktas tyrimas parodė, kad 9–12 metų suomių vaikų išrankus valgymas buvo susijęs su didesne rizika įgyti mažą svorį.

Jeigu nustatomas per mažas vaiko kūno svorio didėjimas, skiriamas didelis dėmesys taisyklingai vaiko priežiūrai, mitybos režimui ir mitybos korekcijai. Jeigu nustatoma organinė liga, pradedamas specifinis ligos gydymas. Jei organinė patologija nerasta, tuomet reikalinga koreguoti dietą. Per mažo svorio vaikai gauna per mažai pagrindinių maisto medžiagų ir kalorijų, todėl mitybos koregavimo tikslai yra šie: atsižvelgiant į ūgį, pasiekti idealų svorį, pašalinti pagrindinių maisto medžiagų, vitaminų ir mineralų stoką, pasivyti tam tikrai amžiaus grupei būdingus augimo kriterijus, išmokyti tėvus taisyklingos vaiko mitybos. Mitybos koregavimas yra vaiko, kuris turi per mažą kūno svorį, gydymo pagrindas, todėl manoma, kad turi būti skiriamas adekvatus baltymų ir didesnis kalorijų skaičius. Kūdikiui ir mažam vaikui būtina gauti pakankamą kiekį pagrindinių maisto medžiagų. Vaikams dažniausiai ir ryškiausiai nustatoma geležies, folatų, jodo, vitamino D ir vitamino A stoka.

Bendrieji mitybos koregavimo principai kūdikiams ir mažiems vaikams:

• Į vaiko mitybą turi būti įtraukiami mėgstami ir toleruojami maisto produktai bei patiekalai, tačiau vaikų mityba turi būti subalansuota ir įvairi.
• Paros energijos poreikis turi būti apskaičiuojamas individualiai.
• Kai suvalgomo maisto kiekis padidėja iki rekomenduojamo, maitinimai retinami iki 5–6 kartų per parą. Rekomenduojama daugiau tiekti kruopų košių, mėsos, pieno produktų (jei nėra alergijos karvės pienui), kadangi šie produktai turi daugiau kalorijų ir baltymų nei daržovės, vaisiai, daržovių košė. 

Tėvai, kurių vaikams nustatytas neorganinis per mažas svorio didėjimas, gali vadovautis šiais patarimais: 

• Atsipalaiduokite – maitinimai turi būti malonūs, nekelti streso.
• Sukurkite teigiamas emocijas – pagirkite vaiką už gerą valgymą, maisto nelaikykite bausme.
• Leiskite vaikui valgyti pačiam.
• Būkite geras pavyzdys – valgykite kaip šeima, nes vaikai ima pavyzdį iš tėvų ir brolių bei seserų.
• Vaikas neturėtų valgyti ar gerti (išskyrus vandenį) 1 val. iki pagrindinio valgio.
• Ribokite sulčių suvartojimą per dieną.
• Nustatykite valgių ir užkandžiavimo laiką, venkite užkandžiavimo po neužbaigto valgio.
• Atskirkite, kada Jūsų vaikas yra alkanas ir kada yra sotus.
• Valgio metu nesiblaškykite – neskaitykite, nežiūrėkite televizoriaus, nesinaudokite telefonu, planšetėmis, visą dėmesį sutelkite į maistą ir vienas į kitą.

Atkreipkite dėmesį net tik į maisto kiekį, bet ir į maisto kokybę – tuščios kalorijos iš riebių ir saldžių produktų gal ir padės vaikui priaugti kelis kilogramus, tačiau toks maistas neaprūpins vaiko būtinomis maistinėmis medžiagomis. 

Literatūra:

1. Acquah E., Darteh E. K. M., Amu H., Adjei D. K. A. (2019). Predictors of underweight in children under-five years in Ghana. Ghana Medical Journal, 53(1): 71–78. Prieiga internetu: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6527829/.
2. Eat Right. Academy of Nutrition and Dietetics. (2018). Safe weight gain tips for underweight kids. Prieiga internetu: https://www.eatright.org/health/wellness/your-overall-health/safe-weight-gain-tips-for-underweight-kids.
3. Garrido-Miguel, M., Martínez-Vizcaíno V., Oliveira A., Martínez-Andrés M., Sequí-Domínguez I., Hernández-Castillejo L. E., Cavero-Redondo I. (2021). Prevalence and trends of underweight in European children and adolescents: a systematic review and meta-analysis. European Journal of Nutrition, 60(7):3611-3624. Prieiga internetu: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/33779808/.
4. Gomez L. A. ir kt. (2017). Worldwide trends in body-mass index, underweight, overweight, and obesity from 1975 to 2016: a pooled analysis of 2416 population-based measurement studies in 128·9 million children, adolescents, and adults. The Lancet, Vol. 390,  2627-2642. Prieiga internetu: https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0140673617321293.
5. Higienos institutas. (2021). Vaikų sveikata. Prieiga internetu: https://hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Statistikos/Vaiku_sveikata/Vaiku_sveikata_2020_m..pdf.
6. Khan Md. S, Halder H. R., Rashid M., Afroja S., Islam M. (2020). Impact of socioeconomic and demographic factors for underweight and overweight children in Bangladesh: A polytomous logistic regression model. Clinical Epidemiology and Global Health, 1348-1355. Prieiga internetu: https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S2213398420301421.
7. Labanauskas, L. (2009). Vaikų dietologija. Universiteto vadovėlis.
8. Lemanowicz-Kustra, A., Borkowska, A., Brzeziński, M., Wyszomirski, A. ir Szlagatys-Sidorkiewicz, A. (2021). Longitudinal Analysis (1994–2020) of Prevalence and Trends of Underweight in Polish Children. Children, 8(8): 643. Prieiga internetu: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC8391958/.
9. Pop, T. L., Maniu D., Rajka D.,Lazea C., Cismaru G., Ştef A., Căinap S. S. (2021). Prevalence of Underweight, Overweight and Obesity in School-Aged Children in the Urban Area of the Northwestern Part of Romania. International Journal of Environmental Research and Public Health, 18(10): 5176. Prieiga internetu: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC8152956/.
10. Sharma, S., Sheehy, T., Kolahdooz, F., Barasi, M. (2017). Mityba. Vilnius: Vaistų žinios.
11. Vaikų sveikatos stebėsenos informacinė sistema. Prieiga internetu: https://vssis.hi.lt/Statistika/Ataskaitos/Ataskaita?reportId=6c471638-e547-41ec-84ce-233f3b2c5c55.
12. Viljakainen, H. T., Figueiredo, R. A. O., Rounge, T. B., Weiderpass, E. (2019). Picky eating – A risk factor for underweight in Finnish preadolescents. Apettite, Vol. 133, 107-114. Prieiga internetu: https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0195666318302666.

Straipsnio nuotrauka: freepik.com

Informaciją paruošė: mitybos specialistė Danielė Budrytė