Jungtinių Tautų Organizacijos dėka birželio 7-ąją pasaulyje minima Maisto saugos diena, norint atkreipti dėmesį maisto saugumą.
Nors gamintojai turi gaminti, o tiekėjai – tiekti tik saugų maistą, maisto sauga yra ir vartotojų atsakomybė.
Ką reiktų daryti, kad vartojamas maistas būtų saugus ir nesukeltų nepageidaujamų simptomų?
- Laikykitės švaros. Žmogui pavojingų mikroorganizmų galima rasti ant įvairiausių paviršių, kuriuos nuolat liečiame. Kad jie nepatektų su maistu į žmogaus organizmą, būtina tinkamai plauti rankas ir tinkamai prižiūrėti virtuvės inventorių. Rankas plaukite prieš ruošdami maistą, kiekvieną kartą po sąlyčio su žalia mėsa, kiaušiniais ir kt., taip pat plaukite rankas pasinaudoję tualetu bei prieš valgį.
- Vartoti paruoštą maistą ir žaliavą laikykite atskirai. Žaliavoje (termiškai neapdorotame gyvūniniame maiste) gali būti pavojingų mikroorganizmų, kuriais gali būti užterštas jau paruoštas vartoti maistas. Reikia atkreipti dėmesį į maisto laikymą, t. y. vartoti paruoštą maistą laikykite atskirai nuo gyvūninės kilmės žaliavų, bei į maisto ruošimą – naudokite atskiras lenteles ir peilius arba po sąlyčio su gyvūniniu maistu juos gerai nuplaukite.
- Tinkamai termiškai apdorokite. Aukštesnėje nei 70 °C temperatūroje žūva dauguma ligas sukeliančių mikroorganizmų, todėl rekomenduojama maistą tinkamai apdoroti verdant arba kepant, ypač gyvūninės kilmės.
- Tinkamai laikykite maistą. Kambario temperatūroje mikroorganizmai labai greitai dauginasi, dalis jų gali būti sveikatai pavojingi, todėl paruošto maisto nepalikite kambario temperatūroje ilgiau kaip 2 valandas. Užšaldytą maistą atitirpinkite šaldytuve, o ne kambario temperatūroje.
Informaciją paruošė mitybos specialistė Ieva Bukauskaitė
Informacijos šaltinis: https://www.who.int/
Nuotrauka:https://www.freepik.com/