Kasmet kovo 22 dieną minima pasaulinė vandens diena. Pasaulyje minint šią dieną šiais metais skiriamas dėmesys požeminiam vandeniui – nematomas išteklis, kurio poveikis matomas visur.
Kas gi yra požeminis vanduo ir kuo jis svarbus?
Požeminis vanduo yra vanduo, esantis po žeme vandeninguosiuose sluoksniuose, kurie yra uolienų, smėlio ir žvyro geologiniai dariniai, kuriuose yra daug vandens. Požeminis vanduo maitina šaltinius, upes, ežerus ir šlapžemes bei prasiskverbia į vandenynus. Požeminis vanduo pasipildo daugiausia dėl lietaus ir sniego, prasiskverbiančio į žemę. Šis vanduo yra didžiausias gėlo vandens šaltinis pasaulyje, kuris sudaro daugiau kaip 97 proc. visų žemės gėlo vandens atsargų (išskyrus ledynus ir apledėjimus). Likusius 3 proc. sudaro daugiausiai paviršiniai vandenys (ežerai, upės, šlapžemės) ir dirvožemio drėgmė.
Galiausiai, požeminiai vandenys yra „paslėpti ištekliai“, kurių kiekis yra daug didesnis nei paviršinių vandenų ir dėl kurių neprieinamumo daug sunkiau užkirsti kelią jų taršai, stebėti ir atkurti juos. Dėl šio „paslėpto“ požeminio vandens pobūdžio sunku tinkamai nustatyti taršos poveikio vietą, apibūdinti ir suprasti šį poveikį. Todėl dažnai trūksta supratimo ir (arba) įrodymų apie taršos pavojų ir galimų poveikių mastą. Tačiau paskutiniai tyrimai rodo, kad nepaisant pažangos tam tikrose srityse, tarša iš buitinių, žemės ūkio ir pramoninių šaltinių tiek tiesiogiai per išleidimą (nuotekas), tiek netiesiogiai dėl azoto trąšų ir pesticidų naudojimo arba dėl nutekėjimo iš senų užterštų pramoninių arba atliekų tvarkymo teritorijų (pvz.: sąvartynų, šachtų, sunkiosios pramonės objektų ir pan.) vis dar kelia didelį susirūpinimą.
Gyvenimas nebūtų įmanomas be požeminio vandens. Dauguma sausringų pasaulio vietų visiškai priklauso nuo požeminio vandens. Požeminis vanduo tiekia didelę dalį vandens, kurį naudojame geriamam, sanitarijos, maisto gamybai ir pramonės procesams.
Gėlas vanduo be galo svarbus palaikant sveiką žmogaus organizmą. jis neša reikalingas maisto medžiagas į audinius ir organus, o iš jų pašalina medžiagų apykaitos produktus, kurie yra toksiški. Vanduo taip pat reguliuoja kūno temperatūrą ir palaiko reikiamą kraujo tūrį. Apie trečdalį vandens yra ląstelėje. Jei jose nepakankamai vandens, ląstelės negali pasisavinti visų aminorūgščių ir kitų maisto medžiagų, kurios būtinos medžiagų apykaitos procesams.
Per dieną Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja išgerti vandens vidutiniškai apie 30 ml/ 1 kg kūno masės. Tačiau tikslus skaičius yra labai individualius ir kinta priklausomai nuo žmogaus maitinimosi bei fizinio aktyvumo. Sportuojant, aktyviai judant, kai organizmo skysčiai šalinasi greičiau ir poreikis išgeriamo vandens kiekio bus didesnis. Žinoma ir tai, jei valgoma daug rafinuotos druskos, cukraus, išgeriamas ne vienas kavos puodelis per dieną, tuomet natūralu, kad mūsų organizmui reikės gal net daugiau nei rekomenduoja PSO. Taip pat būtina stebėti organizmo siunčiamus signalus, kurie rodo, kad organizmui trūksta skysčių: sausa oda, sausos ir trūkinėjančios lūpos, šlapimo spalva tamsiai geltonos spalvos ar net virškinimo sutrikimai.
Vanduo itin vertingas mūsų gamtos turtas, tad vertinkime ir saugokime jį!
Informaciją paruošė: Mitybos specialistė Ieva Bukauskaitė
Informacijos šaltinis: www.smlpc.lt/; sam.lrv.lt/lt/
Nuotrauka: https://www.freepik.com/