Pėsčiųjų žygiai pastaraisiais metais Lietuvoje įgavo ypač didelį populiarumą. Vis daugiau žmonių renkasi praleisti laisvalaikį gamtoje, žygiuodami ne vieną dešimtį kilometrų masiniuose žygiuose arba leidžiasi į kelią pavieniui. Visuomenės sveikatos specialistų teigimu, vaikščiojimas yra visapusiškai naudinga veikla žmogui, suteikianti ne tik jau seniai mokslu pagrįstą naudą fizinei ir psichologinei sveikatai, bet ir pažinimo džiaugsmą bei socialinių ryšių kūrimo galimybes, o kur dar finansinis aspektas – juk paprastai tokia veikla nepareikalauja didelių išlaidų.
Žygiavimas ar tiesiog paprastas pasivaikščiojimas gamtoje gali atliepti pačius įvairiausius žmonių poreikius ir tikslus – nueiti konkretų atstumą, taip gerinant bendrą fizinę būklę, lavinant savo ištvermę ir praplečiant galimybių ribas, pažinti vietos, kurioje vaikščiojama, kultūrą ar gamtą, prisidėti prie kilnaus tikslo, jungiantis prie socialinių iniciatyvų, ir kt.
Nusprendus į savo kasdienybę įtraukti daugiau pasivaikščiojimų ar jėgas išbandyti žygyje, svarbu įsivertinti savo fizines galimybes, ėjimo trasą, pasirūpinti tinkama apranga ir avalyne. Pirmą kartą nerekomenduojama rinktis pernelyg didelių atstumų, ypač jei žmogaus fizinis aktyvumas nėra reguliarus. Geriausia kūną prie fizinio krūvio pratinti pamažu. Svarbu rimtai pažiūrėti ir į numatytą maršrutą – žygiavimas lyguma ir kalnuotomis vietovėmis gali pareikalauti skirtingo fizinio pasirengimo. Dažna klaida, kurią daro pradedantys žygeiviai – į kelią leidžiasi su ką tik įsigyta avalyne arba pasirenka netinkamą jos tipą – basutes ar paprastus sportinius batus. Geriausia įsigyti specialius žygiams skirtus batus ir prieš keliaujant į ilgesnės trukmės pasivaikščiojimą juos išbandyti. Būtina gerai apgalvoti ir aprangą, kuri turėtų būti patogi, pagaminta iš kvėpuojančios ir greitai džiūstančios medžiagos. Puikus pasirinkimas sprendžiant aprangos dilemą – sluoksniavimas. Apsirengus keletą sluoksnių rūbų, galima greitai ir patogiai prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkos sąlygų.
Nepaminėti, bet ne ką mažiau svarbūs daiktai, kurie turėtų atsirasti žygeivio kelionės kuprinėje: pleistrai nuo nutrynimų ir pūslių, būtini vaistai, apsauga nuo saulės, jei žygiuojama esant aktyviai ultravioletinei spinduliuotei, esant poreikiui – apsauga nuo vabzdžių, galvos apdangalas, įkrautas telefonas susisiekimui ir priemonės, padėsiančios nenuklysti nuo maršruto. Svarbu nepamiršti ir pakankamo kiekio geriamojo vandens, o lengvi, sveikatai palankūs užkandžiai, pavyzdžiui, vaisiai, uogos, riešutai, daržovės, viso grūdo sausainiai / krekeriai, taip pat prisidės prie sklandesnio ir malonesnio pasivaikščiojimo.
Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistų teigimu, uostamiestyje jau keletą metų organizuojami pasivaikščiojimai su šiaurietiškojo ėjimo lazdomis ar įvairios akcijos, skirtos skatinti susidomėjimą ėjimu ir jo teikiama nauda sveikatai (pavyzdžiui, akcija „Klaipėdos įmonės vaikšto“), yra labai patrauklios gyventojams. Tai rodo aktyvus domėjimasis bei dalyvavimas tokio tipo sveikatinimo renginiuose.
Minint įstaigos 15-metų gimtadienį, gegužės 13 d. organizuojamas dar vienas renginys, skirtas suburti vaikščioti mėgstančius žmones – pėsčiųjų žygis „Klaipėda žygiuoja“, į kurį, organizatorių teigimu, jau dabar užsiregistravusių dalyvių skaičius yra viršijęs visus lūkesčius. Neturite planų šį gegužės šeštadienį? Registruokitės į žygį ir Jūs – vietos pakaks visiems, o gerai praleistas laikas garantuotas. Daugiau informacijos apie renginį ir išankstinė registracija čia.
Norite pradėti žygiuoti, bet trūksta paskatinimo ar motyvacijos? Dalijamės keletu Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistų pamąstymų apie patirtis žygiuose, kurie, tikimės, įkvėps ir Jus apsiauti žygio batus ir leistis į kelią…
„Man vaikščiojimas niekad nebuvo svetimas ir pirmajame žygyje dalyvavau dar būdama mokinė. Tąkart iššūkis man buvo nemažas. Ėjome 24 kilometrus, kurie stipriai nuvargino, o po žygio grįžus namo galvoje sukosi mintys, jog daugiau niekada nedalyvausiu tokio pobūdžio renginiuose. Tačiau praėjus kuriam laikui, kai raumenų skausmų nebeliko, o mintys nugulė į savo vietas, pajutau norą vėl grįžti į žygius, ir nuo to karto nueitų kilometrų skaičius tik didėja. Žygiai man ne tik fizinio aktyvumo palaikymas bei geras būdas praleisti laiką su šeima ar draugais, bet ir nuostabus būdas pažinti savo gimtąjį kraštą ir atrasti gražiausias jo vietas. Kokia graži mūsų gamta – niekad nenustoju stebėtis. Tad atsiradus progai kur nors žygiuoti, visad stengiuosi atrasti laiko ir dalyvauti kitų organizuojamuose žygiuose arba susiorganizuoti žygį savarankiškai. Paskutinio tokio savarankiško žygio metu keliavau nuo Naujosios perkėlos iki Nidos – nuėjau 50 kilometrų ir pamačiau daugybę gražių Neringos vaizdų.“
„Žygiai – puikus būdas atitrūkti nuo kasdienybės, protinės veiklos, padedantis pajusti ryšį su gamta, gerai praleisti laiką su bendraminčiais. Žygius su šeima ir draugais dažniausiai susiorganizuojame patys valstybinių švenčių progomis, taip pat esant galimybei visada dalyvaujame ir tradiciniame pėsčiųjų nakties žygyje „Klaipėdos sukilėlių keliais“. Džiaugiuosi, jog gyvename netoli pajūrio, žygiuoti juo ypač tinkamos sąlygos, tad dažni pasivaikščiojimo maršrutai būna numatyti ir čia. Sportas nėra mano mėgstamiausia veikla, bet ėjimas, žingsnių skaičiavimas, užsibrėžto tikslo siekimas ir atsipalaidavimas, aplankantis vaikščiojimo metu ir po jo, mane labai motyvuoja būti fiziškai aktyvią.“
„Mėgstu aktyviai leisti laisvalaikį ir viena iš man patinkančių veiklų – pėsčiųjų žygiai. Esu ėjusi piligrimų keliais Ispanijoje ir Portugalijoje, o pandeminiu laikotarpiu išbandžiau ir lietuviškąjį kelią „Camino Lituano“, kuris vingiuoja per kaimelius, žaliuojančius laukus, kur galima aplankyti bažnyčias, piliakalnius, kapinaites, dvarus ir grožėtis gamtos paminklais. Toks keliavimo būdas man priimtinas dėl galimybės neskubant apžiūrėti dominančius objektus, susipažinti su vietos kultūrinio ir istorinio paveldo ypatumais. Taip pat smagu prisijungti prie Klaipėdos žygeivių grupės „Istorijos sekliai“ organizuojamų žygių, kurių metu patikrinami tam tikri istoriniai įvykiai ir faktai ir kartais vietoje suplanuotų 20 kilometrų per dieną nueinama 30 kilometrų ir daugiau. Man tokia laisvalaikio forma padeda atsipalaiduoti nuo rūpesčių, pravėdinti galvą, pabūti gamtoje ir atrasti ką nors nauja.“
Informaciją parengė: visuomenės sveikatos specialistė, atsakinga už viešuosius ryšius, Gintarė Baštunova