Lietuvoje įsitvirtinus žiemiškiems orams, sulaukus sniego, nemažai žmonių mėgsta leisti laiką gamtoje –važinėja rogutėmis, slidinėja, lipa ant užšalusių vandens telkinių. Be gryno oro, fizinio aktyvumo, geros nuotaikos dozės, žiemos pramogose slypi nemažai pavojų, apie kuriuos reikia žinoti ir stengtis jų išvengti patiems ir nuo jų apsaugoti savo artimuosius.
Pavojai ant užšalusių vandens telkinių
Ledas gali būti klastingas ir pavojingas, tad lipant ant jo reikia būti ypač budriems ir atsargiems. Didžiausią pavojų įlūžti turi poledinės žūklės mėgėjai, kurie elgiasi neatsakingai lipdami ant netvirto ledo, žvejodami po vieną, tamsiu paros metu. Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse buvo nustatyta prievolė ant ledo žvejojantiems žvejams, nepriklausomai nuo ledo storio ar kitų aplinkybių, turėti gelbėjimosi priemonę – du lanksčia jungtimi sujungtus smaigus. Vis dažniau įlūžta ant vandens telkinių ledo automobiliais ar keturračiais bandę pasivažinėti žmonės. Dažnai pasivaikščioti ledu sumano vaikai ir paaugliai, kurie nesugeba įvertinti pavojų ir dažnai patenka į bėdą.
Keletas saugaus vaikščiojimo ledu patarimų ir perspėjimų
Pavieniams žmonėms ant ledo lipti saugu, kai jis yra storesnis kaip 7 cm, o kad ledas išlaikytų grupę žmonių, jo storis turi būti ne mažesnis kaip 12 cm. Važiuoti transporto priemone ledu labai pavojinga! Teoriškai sniego roges išlaiko ne plonesnis nei 15 cm ledas, o lengvąjį automobilį –net 25 cm storio ledas! Ledo storį galima išmatuoti išgręžus jame skylę žvejybiniu grąžtu. Taip pat informaciją apie ežerų ledo storį galima rasti žvejams skirtose interneto svetainėse. Ledo storis ne visur vienodas! Jis būna plonesnis tose vietose, kur stora sniego danga, pripustyta, yra įtrūkimų, įšalę medžiai, krūmai, nendrės, taip pat ten, kur įteka šaltiniai ar upeliai, kur neseniai buvo iškirstos eketės. Tvirtas ledas yra vientisas, mėlyno arba žalio atspalvio.
Upių ledas niekada nebūna saugus! Dėl srovės, nevienodo upės dugno reljefo kai kurios vietos išvis neužšąla, susidaro sunkiai pastebimų properšų. Tekančiame vandenyje ledas nebūna vientisas, jis susidaro iš atskirų ledo fragmentų, sušalusio sniego. Yra didelis pavojus įlūžti! Be to, ištikus nelaimei tokiu atveju labai maža tikimybė išsigelbėti, nes srovė žmogų gali greitai įtraukti po ledu.
Einant ant ledo keliese, reikia laikytis atstumo, taip sumažės rizika įlūžti.
Neleiskite ant ledo mažamečių vaikų vienų, be suaugusiųjų priežiūros!
Ant ledo eikite tik šviesiu paros metu, kad galėtumėte pamatyti visas pavojingas zonas.
Apie planuojamą pramogą ant ledo nepamirškite pranešti artimiesiems.
Jeigu dėl nenumatytų aplinkybių ar neatsargaus elgesio įvyktų nelaimė, būkite pasiruošę neatidėliotiniems veiksmams bei iš anksto su gelbėjimo ir gelbėjimosi metodais supažindinkite kartu einančius vaikus.
Draudžiama būti ant užšalusių vandens telkinių, kai dėl ledo būklės kyla pavojus žmonių gyvybei ar sveikatai, susidarius plonai ledo dangai ar Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos paskelbus apie pavojingą žmonių gyvybei ar sveikatai ledo būklę
Nukritimų pavojai
Žiemą dažnai pasitaiko kaulų lūžių, galvos irstuburo traumų. Griūdamas į priekį žmogus siekia apsisaugoti ir automatiškai ištiesia rankas. Pagrindinė smūgio jėga tenka riešams, kurių kaulai dažnai neatlaiko ir lūžta. Žiemą padaugėja ir pėdų bei kulkšnies kaulų traumų, čiurnos raiščių ir sausgyslių patempimų. Itin atsargūs turėtų būti vyresnio amžiaus žmonės, ypač sergantys osteoporoze, nes dėl sumažėjusio tankio kaulai lūžta lengviau. Griūnant ant šono rizikuojama patirti šlaunikaulio kaklo lūžį, kuris nėra mirtina trauma, tačiau gyja labai ilgai ir gresia komplikacijos.Pavojingiausios yra galvos traumos, kai žmogus griūva atbulas visu ūgiu. Jei buvo sutrenkta galva, reikia stebėti, ar žmogus orientuojasi aplinkoje, ar neatsiranda mieguistumas, pykinimas, vėmimas, nes tai – smegenų sukrėtimo požymiai. Pastebėjus juos, būtina kreiptis į gydymo įstaigą.
Sumažinti traumų riziką padeda paprasčiausias atsargumas:
• Pabarstykite smėliu laiptus ir takelius prie namų.
• Geriau eikite ilgesniu, bet saugesniu keliu, stengdamiesi išvengti didelio nuolydžio, laiptų ir nenuvalytų, nepabarstytų kelių. Išeikite iš namų anksčiau, kad nereikėtų skubėti
• Eikite lėčiau, mažais žingsneliais, šiek tiek sulenkę kojas, lengvai palinkę į priekį, čiuoždami koją statykite visa pėda.
• Netgi gerai nuvalytas ir pabarstytas grindinys gali būti slidus ir pavojingas, jei krinta lijundra!
• Nelaikykite rankų kišenėse, nes laisvos rankos padeda išlaikyti pusiausvyrą,dėl to nešioti kuprinę yra daug saugiau negu kitokią rankinę.
• Pasirinkite tinkamą avalynę neslidžiu padu, su protektoriumi, atsisakykite aukštakulnių. Batai su aulu padeda stabilizuoti čiurnos padėtį ir labiau apsaugo nuo patempimų, išnirimų.
• Besinaudojantiems lazda ar ramentais, rekomenduojama ant jų užmauti specialų antgalį.
• Ypač atsargiai lipkite laiptais, tvirtai laikykitės laiptų turėklų.
• Stebėkite kliūtis, neneškite daug daiktų, neneškite ant rankų vaiko.
• Visada būkite pasiruošę galimam kritimui. Pajutę, kad krentate, stenkitės pritūpti, kad su kuo mažesne jėga atsitrenktumėte į žemę.
• Venkite vaikščioti tamsiu paros metu, neapšviestomis vietomis.
• Labai gerai nusivalykite batų padus prieš įeidami į patalpas, nes tirpstantis sniegas sudaro slidų sluoksnį. Šiais patarimais pasidalykite su šeimos nariais, artimaisiais, kaimynais. Padėkite neįgaliems, seniems, vie-nišiems žmonėms pasirūpinti maisto produktais, būtiniausiomis prekėmis, jei lauke yra pavojingos judėjimo sąlygos.
Keli patarimai, kaip išvengti pavojų
Naudotis tik tvarkinga įranga, nesulūžusia, neišklibusia. Nenaudoti čiuožimui nuo kalno plastikinių maišų, nes čiuožiant ant jų išsivysto labai didelis greitis, pavojų kelia įvairios kliūtys, pasitaikančios kelyje –akmenys, šakos, aštrios šiukšlės, kiti nelygumai, kurie gali sunkiai sužaloti. Prieš pasirenkant kalnelį čiuožinėti, svarbu įvertinti, ar jis yra pakankamai saugus, ar nėra pavojingų posūkių, medžių ir kitų objektų, į kuriuos galima atsitrenkti, ar ne per daug statu, ar nėra po sniegu pasislėpusių aštrių metalinių daiktų, stiklų, medžio šakų ar kitų šiukšlių. Nepaleiskite vaikų, kurie dar gerai nepasiekia žemės sėdėdami rogėse, čiuožti nuo kalno vienų, nes negalėdamas stabdyti ir lėkdamas didesniu greičiu vaikas iš rogių gali iškristi, rogės gali apvirsti. Negalima čiuožinėti arti transporto eismo, kur lengvai galima nučiuožti ant važiuojamosios kelio dalies, patekti po automobilio ratais. Nečiuožinėti upių, kitų blogai užšalusių vandens telkinių šlaitais.
Nelaimės atveju skambinkite skubiosios pagalbos telefonu 112.
Linkime, kad žiema ir jos pramogos būtų susijusios tik su teigiamomis emocijomis ir smagiais įspūdžiais!
Informaciją paruošė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Alina Bocman
Informacijos šaltinis: https://nvsc.lrv.lt/
Nuotrauka: https://www.pixabay.com