Šiais metais lapkričio 15-ąją minima Pasaulinė lėtinės obstrukcinės plaučių ligos diena.
Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) – tai liga, kurios dažnu atveju galima išvengti, o susirgus būtinas gydymas. Jai būdinga nuolatinė kvėpavimo takų obstrukcija, kuri dažniausiai progresuoja ir yra susijusi su stipresne kvėpavimo takų ir plaučių uždegimine reakcija į įkvepiamas žalingas daleles ar dujas. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tai yra ketvirta dažniausia mirties priežastis, o artimiausiais metais taps trečia dažniausia mirties priežastimi. Svarbiausi lėtinės obstrukcinės plaučių ligos rizikos veiksniai:
◆ Tabako rūkymas. Apie trečdalis visų rūkalių, o iš gausiai rūkančių asmenų – apie 50 % suserga LOPL. Rūkymas (taip pat ir pasyvus) lemia apie 80 % visų LOPL atvejų.
◆ Aplinkos teršalai. Apie 15–20 % LOPL priežastis yra oro teršalai, dažniausiai darbo vietoje.
◆ Paveldimas genetinis polinkis. Iki 1 % visų LOPL atvejų priežastis yra įgimta 1 antitripsino stoka.
◆ Dažnos respiracinės infekcijos vaikystėje. Remiantis rekomendacijomis, diagnostika yra itin svarbi rūkantiems, vyresniems nei 40 metų amžiaus žmonėms bei asmenims, kurie susiduria su šios ligos rizikos veiksniais. LOPL gali pasireikšti skirtingai, ji gali būti susijusi su gretutinėmis ligomis, šios ligos simptomai skiriasi esant ankstyvajai ir vėlyvesnėms ligos stadijoms. Tačiau yra keli esminiai obstrukcinės plaučių ligos simptomai:
◆ lėtinis „rūkaliaus“ kosulys, trunkantis ne vienus metus;
◆ skrepliavimasis (ypač rytais);
◆ dusulys (dažnai kartu su švokštimu) einant, lipant laiptais, prausiantis ir pan.;
◆ švokštimas, pailgėjęs iškvėpimas, situacijos, kai vis dažniau prireikia atgauti kvapą;
◆ nuovargis;
◆ paburkusios kaklo venos, kojų edema, hepatomegalija.
Dažniausiai ši liga nebūna diagnozuojama tose stadijose, kai jos poveikis dar būna nesunkus ar vidutinis, kadangi jai būdingi simptomai, pavyzdžiui, dusulys, dažnu atveju yra susiejami su žmogaus senėjimo požymiais. Rūkantys žmonės pripranta prie šių simptomų ir dažniausiai mano, kad tai – tik paprastos rūkymo pasekmės, nevertina jų kaip ligos išraiškos. Dauguma pacientų į gydytojus kreipiasi tik tada, kai simptomai gerokai sustiprėja. Siekiant išvengti šios ligos ar jos paūmėjimo, būtina mesti rūkyti, reguliariai sportuoti, būti fiziškai aktyviam ir skiepytis nuo gripo.
Straipsnį parengė visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Vitalija Mikutytė