Vasario 4 d. – Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Šiais metais minėdami šią dieną didžiausią dėmesį norime skirti krūties vėžiui, kuris yra antra pagal dažnumą mirties nuo onkologinių susirgimų priežastis.
Krūties vėžys yra viena dažniausių moterų onkologinių ligų Lietuvoje ir pasaulyje. Tai antras pagal dažnumą onkologinis susirgimas visame pasaulyje ir dažniausias moterų piktybinis susirgimas. Kasmet pasaulyje diagnozuojama daugiau nei 1,5 mln. naujų krūties vėžio atvejų. Paskutiniais Lietuvos vėžio registro duomenimis, tai dažniausia piktybinė moterų liga ir Lietuvoje. Lietuvoje moterų sergamumo krūties vėžiu rodiklis yra beveik du kartus mažesnis nei kitose Europos Sąjungos šalyse, bet mirtingumo rodiklis yra beveik vienodas (Steponavičienė, 2019). Tokie skirtumai neabejotinai yra susiję su ligos nustatymu ankstyvoje stadijoje. Ligą nustačius vėlyvoje stadijoje, išgydyti ją tampa itin sunku, todėl labai svarbu, kad valstybės finansuojamos prevencinės programos būtų plačiai viešinamos, o žmonės aktyviai jose dalyvautų. Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programa skirta moterims nuo 50 iki 69 m. (imtinai), atliekama kas dvejus metus ir yra visiškai nemokama. 1 pav. pateikiame Oficialios statistikos portalo duomenis, kuriuose atsispindi moterų, dalyvavusių krūties vėžio prevencijos programoje dalis. Taigi iš pateiktų duomenų matyti, kad 2017–2019 m. moterų dalyvavimas šioje prevencinėje programoje augo, tačiau 2019–2021 m. gerokai sumažėjo prie to, neabejotinai, prisidėjo COVID-19 pandeminis laikotarpis.
1 pav. Moterų, dalyvavusių krūties vėžio prevencijos programoje 2017-2021 m., dalis (proc.)
Šaltinis: Oficialios statistikos portalas
Nors profilaktinių patikrinimų mastai auga, tačiau iš 2 pav. duomenų matyti, kad sergamumas krūties vėžiu ne tik nemažėja, bet net pastebimas jo augimas. Šio rodiklio didėjimas neturėtų gąsdinti, nes jį galima susieti su geresne šios ligos diagnostikos kokybe, todėl ateityje galima tikėtis ir mažesnio mirtingumo rodiklio. Daugelyje Vakarų šalių mirtingumas nuo krūties vėžio sumažėja būtent dėl ankstyvesnės diagnostikos.
2 pav. Moterų sergančių krūties vėžiu ir mirusių su užregistruotomis diagnozėmis skaičius 1000 gyventojų, 2017-2021 m. (Lietuva, Klaipėda, Neringa)
Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras
Remiantis moksliniais tyrimais galima teigti, kad mirštamumas nuo krūties vėžio ima mažėti, kai šalyje užtikrinama ankstyva diagnostika ir modernus gydymas. Išsivysčiusiose šalyse krūties vėžys nustatomas vis ankstyvesnėse stadijose, didėja moterų išgyvenamumas. Didžiosios Britanijos vėžio tyrimo institutas teigia, kad daugiau nei du trečdaliai moterų, kurioms diagnozuotas krūties vėžys, gali išgyventi daugiau kaip 20 metų. Išsivysčiusiose šalyse bendrasis išgyvenamumo rodiklis sergant krūties vėžiu siekia apie 90 proc., Lietuvoje šis rodiklis yra gerokai mažesnis. Užsienio autorių duomenimis, siekiant sumažinti mirštamumą nuo šio onkologinio susirgimo, pagal prevencinę programą būtina patikrinti 80 proc. tikslinės grupės moterų (Gudavičienė, 2015). Lietuvoje 2021 m. pagal šią prevencinę programą buvo pasitikrinusios tik 45,5 proc. tikslinės grupės moterų. Taigi didelio mirštamumo nuo krūties vėžio Lietuvoje priežastys gali būti vėlyva diagnostika bei tam tikri gydymo niuansai. Reguliariai atliekamas mamografinis tyrimas gali apsaugoti moteris nuo ankstyvos mirties, kuri ištinka ligą nustačius vėlyvoje stadijoje.
Moterys, siekdamos apsisaugoti nuo šios onkologinės ligos, taip pat turėtų nepamiršti sveiko gyvenimo būdo, todėl į savo mitybos racioną turėtų įtraukti kuo daugiau daržovių, vartoti mažiau produktų, kuriuose gausu sočiųjų bei transriebalų, nevartoti alkoholio, nerūkyti, stengtis išlaikyti normalų kūno svorį bei būti fiziškai aktyvios. Kiekviena moteris turėtų reguliariai apžiūrinėti savo krūtis (krūtų dydžio skirtumai, odos struktūra, išskyros iš spenelių, sustandėjimai ar dariniai ir kt.) ir, žinoma, dalyvauti krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje. Dėl dalyvavimo programoje reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Valstybinė ligonių kasa praneša, kad, gavus šeimos gydytojo siuntimą atlikti mamografinį tyrimą, galima iš anksto užsiregistruoti (atvykus arba telefonu) mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje, atliksiančioje tyrimą. Ankstyva krūties vėžio diagnostika yra labai svarbi sėkmingam šios ligos gydymui.
Straipsnio autorė – visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Vitalija Mikutytė
Informacijos šaltiniai:
- Gudavičienė D., Steponavičienė L., Lachej N. Krūties vėžys Lietuvoje. ACTA MEDICA LITUANICA, 2015; 22(3). Prieiga per Internetą: https://www.lmaleidykla.lt/ojs/index.php/actamedicalituanica/article/view/3198/2003
- Steponavičienė L., Vincerževskienė I. , Vansevičiūtė-Petkevičienė R. ir kt. Atrankinės mamografinės patikros programos įgyvendinimas 2006–2017 m. Lietuvoje. Visuomenės sveikata, 2019; 1(84). Prieiga per Internetą: http://www.hi.lt/uploads/pdf/visuomenes%20sveikata/2019.1(84)/Visuomenes%20sveikata%202019%201(84)%20Visas.pdf
- Higienos instituto Sveikatos informacijos centras. Prieiga per Internetą: https://stat.hi.lt/default.aspx?report_id=168
- Oficialios statistikos portalas. Prieiga per Internetą: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?indicator=S3R924#/
- Valstybinė ligonių kasa. Prieiga per Internetą: http://www.vlk.lt/veikla/veiklos-sritys/prevencines-programos/kruties-vezio-ankstyvosios-diagnostikos-programa
Nuotrauka: https://www.freepik.com