Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) duomenimis, 12 pasaulio šalių, kuriose beždžionių raupai nėra endeminiai, užregistruoti 92 laboratoriškai patvirtinti ir 28 įtariami beždžionių raupų atvejai.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (toliau – ECDC) 2022 m. gegužės 23 d. duomenimis, atvejai patvirtinti aštuoniose Europos šalyse – Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir Nyderlanduose. Lietuvoje beždžionių raupų atvejų nėra nustatyta.
Tai pirmas kartas, kai Europoje pranešta apie užkrėtimo grandines, neturinčias epidemiologinių sąsajų su Vakarų ar Centrine Afrika, kur ši liga yra endeminė. Mirties atvejų nuo šios ligos nėra užfiksuota, keletas asmenų dėl ligos eigos gydomi ligoninėse, daugumai kitų ligonių simptomai yra nesunkūs.
ECDC teigia, jog beždžionių raupų plitimo tikimybė didesnėje populiacijoje yra labai maža. Dauguma dabartinių susirgimų beždžionių raupais pasireiškė lengvais ligos simptomais. Tačiau pažymima, kad beždžionių raupų virusas gali sukelti sunkią ligą tam tikroms gyventojų grupėms, pavyzdžiui, mažiems vaikams, nėščioms moterims ir asmenims, kurių imunitetas nusilpęs.
Viruso plitimas ir ligos vystimasis
- Beždžionių raupų viruso perdavimas gali vykti per glaudų gleivinės ar nepažeistos odos tiesioginį sąlytį su infekuoto žmogaus kūno skysčiais, odos pažeidimais, taip pat per virusu užkrėstą aplinką, pavyzdžiui, patalynę, rūbus. Sukėlėjas taip pat gali būti perduotas per didelius kvėpavimo takų lašelius ilgalaikio kontakto akis į akį metu.
- Pažymėtina, kad beždžionių raupus sukeliantis virusas cirkuliuoja tarp gyvūnų. Pagal šiuo metu vykstančio protrūkio duomenis (daliai susirgusiųjų nustatomi pažeidimai lytinių organų arba tarpvietės srityje), tikėtina, jog liga perduodama ir glaudaus fizinio kontakto būdu lytinių santykių metu.
- Didžiausią riziką užsikrėsti yra asmenims, gyvenantiems kartu su žmogumi, kuriam įtariama ar patvirtinta beždžionių raupų infekcija bei asmenims, kurie keliavo į šios ligos endemines šalis (centrinės ir vakarų Afrikos šalys). Didžiausią riziką užsikrėsti turi asmenys artimai kontaktuojantys su sergančiuoju, t.y. šeimos nariai, seksualiniai partneriai ir medicinos darbuotojai, teikiantys jiems paslaugas.
- Beždžionių raupai pasireiškia karščiavimu, nuovargiu, galvos, raumenų skausmais. Per tris dienas nuo simptomų pradžios išsivysto bėrimas.Pasireiškus beždžionių raupams būdingiems simptomams, asmenys turėtų kreiptis į gydytoją ir izoliuotis iki diagnozės patvirtinimo. Sąlytį turėjusių asmenų sveikata būtų stebima 21 dieną po paskutinės sąlyčio dienos.
- Asmenims, sergantiems beždžionių raupais taikomas simptominis ir palaikomasis gydymas. Sunkiais atvejais galimas tam tikrų antivirusinių vaistų naudojimas.
- Raupų vakcina, suteikianti kryžminę apsaugą nuo beždžionių raupų, gali būti naudojama poekspozicinei profilaktikai didelės rizikos sąlytį turėjusiems asmenims, ypač galintiems sirgti sunkiai. Informacijos apie šiuo metu prieinamų raupų vakcinų naudojimą šioms didelės rizikos grupėms trūksta, todėl dar vyksta diskusijos dėl to, kokias rizikos grupes skiepyti būtų tikslingiausia.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje nustatyta jau daugiau kaip 250 ligos atvejų 16-oje valstybių.
Daugiau informacijos apie beždžionių raupus galima rasti ULAC interneto svetainėje čia.
ECDC nuoroda apie beždžionių raupų rizikos vertinimą yra čia.
Informaciją paruošė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Arūnė Eismontė
Informacijos šaltinis: www.ulac.lt/ ir https://sam.lt/
Nuotrauka: www.ulac.lt/