Kaip pakito klaipėdiečių sveikatos rodikliai?

Kovo pabaigoje savivaldybės taryba patvirtino 2022 metų Klaipėdos miesto savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitą. Sveikatos statistikos duomenys, kurie pateikiami ataskaitoje, yra renkami pagal Lietuvos sveikatos strategijoje iškeltų tikslų bei uždavinių įgyvendinimo savivaldybėse parengtą rodiklių sąrašą.

2023 metų pradžioje Klaipėdoje gyveno 156 745 gyventojai. Didžiąją jų dalį sudarė darbingo amžiaus gyventojai, tačiau pensinio amžiaus žmonių Klaipėdoje buvo daugiau nei vaikų iki 15 metų. Tai reiškia, kad uostamiesčio gyventojai senėja. Vidutinis klaipėdiečių amžius buvo 43 metai: vyrų – 40, moterų – 46 metai. Per 2022 metus gimė 1 253 kūdikiai (642 berniukai ir 611 mergaičių), o mirė 2 271 asmuo (1 074 vyrai ir 1 197 moterys).

Savivaldybės sveikatos rodiklių reikšmės vaizduojamos taikant „šviesoforo“ principą (nuo geriausiojo žalio, per geltoną prie blogiausiojo raudono). Įvertinus Klaipėdos miesto sveikatos rodiklių santykį su Lietuvos vidurkiu, nustatyta, kad 27 rodiklių reikšmės buvo geresnės už Lietuvos vidurkį (žalioji zona), 7 rodiklių reikšmės atitiko Lietuvos vidurkį (geltonoji zona) ir 16 rodiklių reikšmės buvo prastesnės nei Lietuvos vidurkis (raudonoji zona). Prasčiausi buvo šie Klaipėdos rodikliai: nesimokančių mokyklose vaikų skaičius; žuvusių ar sunkiai sužalotų darbe asmenų skaičius; sergamumas žarnyno infekcinėmis ligomis; mirtingumas transporto įvykiuose; oro tarša; gyventojų skaičius, tenkantis 1 alkoholio ir 1 tabako licencijai; išvengiamų hospitalizacijų skaičius; sergamumas vaistams atsparia tuberkulioze; 1 ir 2 metų amžiaus vaikų skiepijimo apimtys; vaikų dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programos vykdymas bei mirtingumas nuo piktybinių navikų. Iš raudonojoje zonoje esančių rodiklių savivaldybės bendruomenės sveikatos taryba išskyrė prioritetinius visuomenės sveikatos stebėsenos rodiklius, kurių gerinimui bus skiriamas didesnis dėmesys. Tai sergamumo žarnyno infekcinėmis ligomis, mirtingumo transporto įvykiuose, pėsčiųjų mirtingumo nuo transporto įvykių bei mirtingumo nuo piktybinių navikų rodikliai.

2022 metais Klaipėdoje buvo registruoti 529 žarnyno infekcinių ligų atvejai, iš kurių didžiąją dalį sudarė nepatikslintos virusų sukeltos žarnyno infekcijos ir rotavirusų sukeltas enteritas. Daugiausia žarnyno infekcinių ligų atvejų buvo diagnozuota vaikams. Nuo 2021 metų stebima sergamumo žarnyno infekcinėmis ligomis rodiklio prastėjimo tendencija ir 2022 metais jis viršijo Lietuvos vidurkį.

2022 metais savivaldybėje dėl transporto įvykių žuvo 11 gyventojų, iš kurių 6 buvo pėstieji. Uostamiestyje stebima mirtingumo transporto įvykiuose rodiklio prastėjimo tendencija: nuo 2016 iki 2022 metų jis išaugo beveik 3 kartus ir 2022 metais viršijo Lietuvos vidurkį.

2022 metais nuo piktybinių navikų Klaipėdoje mirė 463 gyventojai: 239 vyrai ir 224 moterys. 2021 metais šis savivaldybės rodiklis sumažėjo, tačiau nuo 2022 metų stebima jo prastėjimo tendencija.

Klaipėdos miesto savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos 2022 metų ataskaitą galite rasti Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro interneto svetainėje: https://www.sveikatosbiuras.lt/wp-content/uploads/2024/04/2022-metu-Klaipedos-miesto-savivaldybes-visuomenes-sveikatos-stebesenos-ataskaita.pdf

Facebook
Twitter
LinkedIn