Kaip apsaugoti vaikus nuo negyvų mechaninių jėgų poveikio sužalojimų

Negyvų mechaninių jėgų poveikio sužalojimų grupė apima traumas, patirtas dėl mestų ir krintančių objektų smūgių, atsitrenkimų į sportinį inventorių ar smūgių juo, patekimo, sutraiškymo, suspaudimo tarp objektų, sąlyčio su aštriais daiktais, motoriniais įrankiais ir namų apyvokos mechanizmais, žemės ūkio mechanizmais, šaunamaisiais ginklais; fejerverkų, padangų, vamzdžių ar žarnų su slėgiu ir kitų priemonių sprogimų, triukšmo ar vibracijos sukeltus sužalojimus; taip pat svetimkūnius, patekusius į vidų per odą ar natūralias kūno angas.

Vaikai dėl šios priežasties nukenčia žymiai dažniau nei suaugusieji . Tai lemia vaikų fizinės ir psichinės savybės, žinių stoka, nepriežiūra, nesaugi aplinka.

NEGYVŲ MECHANINIŲ JĖGŲ POVEIKIO PREVENCIJA

Sąlyčio su aštriais daiktais prevencija

• Peilius, šakutes, žirkles ir kitus aštrius įrankius laikykite stalčiuje su apsauginiu užraktu.
• Jei skusdamiesi naudojate skustuvą, laikykite jį užrakintoje spintelėje vonios kambaryje. Papildomus peiliukus laikykite saugioje vietoje.
• Stiklinius daiktus, pavyzdžiui, stiklines ir dubenėlius, laikykite aukštai, vaikams nepasiekiamoje vietoje.
• Stiklo ir metalo šiukšles laikykite saugiai, vaikams nepasiekiamoje vietoje.
• Vaikams maitinti naudokite nedūžtančius indus.
• Vietose, kur yra didesnė galimybė atsitrenkti, pavyzdžiui, pertvaroms, naudokite saugų stiklą, kuriam sudužus nesusidaro aštrių šukių.

• Prietaisų su aštriais peiliukais (pavyzdžiui, maišytuvų ar virtuvinių kombainų) nepalikite įjungtų į elektros srovę, patartina juos laikyti užrakintus arba vaikams nepasiekiamoje vietoje.
• Neleiskite mažiems vaikams iškrauti indaplovių.
• Įsitikinkite, kad veidrodžiai gerai pritvirtinti prie sienos.
• Įsitikinkite, kad sūpynės ir lauko žaidimų įranga yra be rūdžių, drožlių ir aštrių kraštų.
• Jei turite popieriaus smulkintuvą, laikykite jį mažiems vaikams nepasiekiamoje vietoje.

Krintančių daiktų sukeltų sužalojimų prevencija

• Rinkitės žaislų dėžes be dangčių, kad vaikui nekiltų pavojus būti prispaustam.
• Futbolo ar rankinio vartai turi būti montuojami ir naudojami pagal gamintojo instrukciją, gerai įtvirtinti, kad neapvirstų. Nenaudojamus vartus būtina laikyti saugiai.
• Naudokite saugos priemones – durų stabdžius, fiksatorius, stalčių ir spintelių užraktus.
• Kad vaikai, užlipę ant atidarytų stalčių neužsiverstų baldo ant savęs ir nebūtų prispausti, nestabilius baldus ar baldus su stalčiais rekomenduojama pritvirtinti prie sienos.
• Nestatykite sunkių daiktų (pavyzdžiui, televizoriaus) ant tam neskirtų baldų.
• Venkite atvirų lentynų arba nelaikykite jose sunkių daiktų, kol namuose yra mažų vaikų.
• Nepalikite nukarusių prietaisų laidų, kuriuos sugriebę mažamečiai galėtų užsimesti ant savęs sunkius daiktus; nenaudokite staltiesių, kurias būtų galima lengvai nutraukti su ant jų esančiais daiktais.

Įstrigimo ir smūgių prevencija

• Nepalikite vaikų vežimėlyje ar maitinimo kėdutėje be priežiūros – jie gali išslysti ir įstrigti.
• Suaugusiųjų lova nėra saugi kūdikiams! Jie gali įstrigti tarp čiužinių ar sienos ir čiužinio ir būti suspausti.
• Neleiskite vieniems mažamečiams naudotis eskalatoriumi, liftu.
• Prižiūrėkite žaidimų aikštelėje žaidžiančius mažamečius. Pasidomėkite, ar žaidimų aikštelė įrengta pagal saugumo reikalavimus, kokio amžiaus ir ūgio vaikams ji skirta. Atkreipkite dėmesį, ar visi įrengimai tvarkingi, nepažeisti, nesulūžę, ar nesugadinta speciali minkšta danga.
• Parinkite žaidimų aikštelėse žaidžiantiems vaikams tinkamą aprangą. Svarbu, kad drabužiai neturėtų virvelių, juostelių ar kitų kabančių detalių, kurias galėtų įtraukti judanti įranga.
• Neleiskite vaikams bėgioti šalia sūpynių, karuselių, kai kiti vaikai supasi.
• Neleiskite vaikų vienų į garažą, nes jame paprastai būna įvairių pavojingų daiktų ir įrengimų. Vienas jų – automatiniai garažo vartai. Vartų valdymo įtaisai privalo būti įrengti vaikams nepasiekiamoje vietoje. Neleiskite vaikams valdyti vartų mygtukų arba radijo ryšio valdiklių. Kol vartai juda, neleiskite vaikams pro juos eiti. Drauskite žaisti arti vartų! Greta apšviestų sieninių mygtukų turi būti pritvirtintas įspėjamasis ženklas apie įstrigimo pavojų ir vaikų apsaugą.

Sužalojimų kaimo sodybose prevencija

Rūpinantis negyvų mechaninių jėgų poveikio sukeltų traumų prevencija, labai svarbu atkreipti dėmesį į pavojus, kylančius vaikams, gyvenantiems ar atostogaujantiems kaimo sodybose, ypač tose, kuriose vyksta žemės ūkio darbai, naudojama stambi žemės ūkio technika ir agregatai – traktoriai, kombainai, žemės ūkio produkcijos sandėliavimo, džiovinimo, transportavimo įranga ir kt.

Kiekvienas, sėdantis prie kombaino ar traktoriaus vairo, turėtų žinoti, kad tai didesnio pavojingumo mašina. Negalima patikėti jos asmenims, kurie neapmokyti ir neįgalioti ją valdyti; negalima palikti įrenginio su veikiančiu varikliu ir užvedimo rakteliu spynelėje.

Naudojant įrenginius būtina laikytis gamintojų instrukcijose pateiktų tinkamo įrenginių naudojimo bei priežiūros rekomendacijų ir saugos reikalavimų.

Ypač atidžiai parengti darbui reikėtų jaunus asmenis – neturėdami patirties bei darbų saugos žinių, nemokėdami tinkamai įvertinti darbo keliamos rizikos, jie nukenčia dažniausiai: nuskęsta atlikdami grūdų džiovinimo, sandėliavimo, transportavimo darbus, būna sužalojami veikiančių įrenginių. Reikia užtikrinti, kad pašaliniai asmenys, ypač nepilnamečiai, negalėtų patekti į pavojingas vietas, prieiti prie įrenginių.

Keletas patarimų dėl saugaus žemės ūkio technikos ir agregatų naudojimo. Baigę darbą:

• nepalikite užvedimo raktų spynelėje;
• užrakinkite kabiną;
• palikite valdiklius neutralioje padėtyje;
• nuleiskite prikabinamus agregatus ant žemės;
• įjunkite stovėjimo stabdį arba užblokuokite ratus.

Kitiems asmenims, atvykusiems į sodybą su žemės ūkio technika, turi būti pateiktos aiškios nuorodos, kur galima statyti techniką, pakrauti ar iškrauti krovinius.

Žemės ūkio sodybose ir sodybose, skirtose poilsiui, dažnai apstu ir smulkesnės technikos, kuri gali kelti pavojų mažamečiams ir netinkamai ją naudojantiems asmenims. Tai įvairaus tipo žoliapjovės, krūmapjovės, medžių pjovimo ir genėjimo įranga ir kt. Sodyboje pavojų gali kelti net ir paprastesni įrankiai. Net čiuožinėjimas nuo šieno kupetos gali baigtis nelaime – pakanka, kad kas nors neapdairiai paliktų joje aštrių įrankių, šakes, dalgį. Visa pavojinga technika ir tokie įrankiai kaip šakės, grėbliai, dalgiai, kirviai, kauptukai, kastuvai po naudojimo turėtų būti surinkti ir sudėti į saugią, jiems skirtą vietą užrakinamame sandėlyje. Negalima leisti mažamečiams naudotis šia įranga bei pavojų keliančiais įrankiais ir būti ten, kur naudojama pavojinga įranga.

Būtinai perspėkite artimuosius, kurių sodyboje laiką leis vaikai, kad pasirūpintų saugia aplinka!

Sporto traumų prevencija

• Sportuojantys vaikai turi dėvėti tinkamą aprangą ir avalynę.
• Paraginkite vaikus prieš sportuojant nusisegti laikrodžius, auskarus, nusimauti žiedus ir kitus daiktus, kurie gali kelti pavojų sau ir kitiems, išimti pašalinius daiktus iš kišenių.
• Naudokite tik techniškai tvarkingą ir saugos reikalavimus atitinkantį sporto inventorių. Užsiėmimų vietoje turi būti tik tas sporto inventorius, kuris naudojamas užsiėmimo metu, kita įranga ir įrankiai turi būti saugomi tam skirtoje vietoje. Nepalikite sporto inventoriaus be priežiūros!
• Neleiskite vaikams mėtyti sporto įrankių vieniems, neprižiūrimiems trenerio ar mokytojo. Mesti sporto įrankį galima tik gavus mokytojo leidimą, nemetantys mokiniai turi stovėti atokiau nuo metančiojo, metant būtina įsitikinti, ar metimo zonoje niekas nestovi. Įrankius, skirtus mėtyti, reikia nušluostyti prieš kiekvieną metimą.
• Smėlis šokinėjimo duobėje turi būti drėgnas, gerai supurentas, jo paviršius turi būti lygus. Būtinai patikrinkite, ar smėlyje nėra jokių pašalinių daiktų, akmenų. Smėliui purenti skirtus įrankius neškite nukreiptus pavojingomis dalimis į apačią. Laikykite juos atokiau nuo šokinėjimo duobės, grėblius – dantimis į žemę.

Saugus fejerverkų naudojimas

• Pirkite tik sertifikuotus pirotechnikos produktus.
• Fejerverkus leiskite atokiau nuo namų, ant lygių, plokščių paviršių. Fejerverkai turėtų būti pritvirtinti, kad nenuvirstų, šalia neturėtų būti degių medžiagų.
• Fejerverkus leiskite saugiu atstumu nuo žiūrovų.
• Kai leidžiami fejerverkai, stebėkite vaikus ir būkite arti jų. Geriausia, kad vaikai fejerverkus stebėtų iš namų, nes yra didelis ne tik nudegimo, sužalojimo, bet ir klausos pažeidimo pavojus!
• Neleiskite vaikams žaisti su fejerverkais, jų uždegti.
• Nelaikykite fejerverkų kišenėje.
• Niekada negrįžkite prie fejerverko, jei jis neužgeso.
• Niekada nemeskite net ir panaudoto fejerverko į laužą.
• Nepalikite panaudotų fejerverkų, surinkite juos ir išmeskite į tam skirtą vietą.
• Atminkite, kad daugumoje vakarėlių, kuriuose leidžiami fejerverkai, būna vartojamas alkoholis, todėl fejerverkus leisti patikėkite tik alkoholio nevartojančiam žmogui.

Didelį pavojų mažamečiams kelia namie laikomi medžioklei ar savigynai skirti šaunamieji ginklai arba pareigūnų tarnybiniai ginklai. Ginklai, šaudmenys, ginklų priedėliai turi būti laikomi taip, kad jais negalėtų pasinaudoti pašaliniai asmenys. Jie turi būti saugomi specialiai įrengtame užrakinamame seife, prie pastato konstrukcijų pritvirtintame nejudamai (rekomenduojama taip, kad atsižvelgiant į pastato konstrukciją metalinės spintos (seifo) demontavimas būtų neįmanomas jos neatidarius). Seifo vieta turi būti suderinta su apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu.

Svetimkūnių pavojus!

Kartais daiktas, sužalojęs žmogų, lieka organizmo audiniuose ar gyvybiškai svarbiuose organuose arba patenka į natūralias kūno angas. Tokie daiktai vadinami svetimkūniais. Svetimkūniai dirgina, sukelia skausmą, pažeidimo metu į audinius patenka infekcija, pažeidžiamas audinio, organo vientisumas, funkcija. Kartais, sutrikus gyvybiškai svarbaus organo funkcijai, nukentėjusysis gali mirti arba likti neįgalus.

Jei sužalojimas sunkesnis, svetimkūnį iš žaizdos ir natūralių kūno angų gali pašalinti tik medikas, turintis tinkamus instrumentus.

Svetimkūnis nosyje ar ausyje

Mažylio žaisluose neturi būti smulkių atskiriamų detalių, kurios galėtų kelti pavojų. Vaikai gali įsikišti į nosį ar ausį pupelių, žirnių, sagų, rutulėlių ir kitų daiktų, todėl reikia saugoti, kad vaiko aplinkoje neatsirastų tokių objektų, stebėti jį žaidžiantį. Ypač reikia prižiūrėti 1–3 metų mažylius. Smulkūs daiktai gali ne tik užstrigti natūraliose kūno angose, bet ir kelti užspringimo pavojų.

Svetimkūnį nosytėje pastebėti sunku, kol pats vaikas neprisipažįsta. Pirmiausia svetimkūnis sudirgina nosį ir sukelia čiaudulį. Čiauduliui nurimus, vaikas gali svetimkūnį pamiršti. Tik po kelių dienų atsiranda aštraus kvapo tirštos žalsvos arba gelsvos gleivės, nosis patinsta. Jeigu gleivės teka tik iš vienos šnervės, galima įtarti svetimkūnį. Įkvepiant šie daiktai iš nosies gali patekti į gerklas, ir vaikas gali pradėti dusti. Pastebėti svetimkūnį ausyje dar sunkiau – gali nebūti jokių požymių, gali skaudėti ausytę, iš jos gali bėgti tirštos arba kraujingos išskyros.

Svetimkūnis stemplėje

Stemplėje užstringa apie šeši procentai per burną patekusių svetimkūnių. Kartais jie atsiduria skrandyje nepalikdami pėdsakų stemplėje, kartais nuslenka į skrandį sukeldami paviršinį stemplės gleivinės sužalojimą, o kartais gali įstrigti stemplėje. Spaudimas stemplėje neleidžia nuryti ir sukelia aštrų krūtinės skausmą. Siekiant nustatyti, ar nėra stemplės sužalojimo, atliekamas rentgeno tyrimas. Svetimkūnio stemplėje prevencija panaši kaip springimo – vaikui neturi būti prieinami smulkūs daiktai, kuriuos jis gali praryti (stiklo rutuliukai, monetos, sąvaržėlės, baterijos ir pan.), maistas turi būti lengvai sukramtomas, neapvalios formos, nesprangus.

Svetimkūnis akyje

Dažniausi svetimkūniai akyse – tai įvairios kilmės dulkės, blakstienos, žvyras, metalo drožlės, vabzdžiai, cheminės medžiagos. Svetimkūniai dažniausiai prilimpa prie akių gleivinės, kartais – vidinės voko dalies krašto. Patekusios medžiagos sukelia aštrų, mirksint sustiprėjantį skausmą, niežulį ir ašarojimą. Akys parausta, jas dirgina stipri šviesa, sutrinka rega, akyje būna matomas ar nematomas svetimkūnis.

Svetimkūnis po oda

Neretai susižeidus pro odą į minkštuosius audinius patenka įvairių svetimkūnių: medžio atplaišų, stiklo šukių (ypač vasarą paplūdimyje ar vandenyje), adatų, smulkių vinių, stambesnių akmenėlių, metalo drožlių, žvejybos kabliukų. Esant svetimkūniui po oda, jaučiamas skausmas, dūrimas.

Siekiant išvengti negyvų mechaninių jėgų poveikio sukeltų sužalojimų vaikams, kaip ir kitų sužalojimų, ypač svarbi yra suaugusiųjų priežiūra ir saugios aplinkos sukūrimas. Taip pat būtina vaikams nustatyti saugaus elgesio taisykles ir jas nuolat priminti.

PIRMOJI PAGALBA SUSIŽALOJUS

Skambinkite telefonu 112, jeigu pasireiškia bent vienas iš šių simptomų:

• įtariate, kad vaikui gali būti rimtai pažeistas kaklas, galva, nugara, dubens kaulai ar galūnės;
• vaikas yra ar buvo praradęs sąmonę;
• vaikui sunku kvėpuoti;
• vaikas nekvėpuoja (jei mokate, atlikite dirbtinį kvėpavimą ir krūtinės paspaudimus);

vaikui pasireiškia traukuliai.

Jei vaikas nevemia ir nepasireiškia nė vienas iš minėtų simptomų, apžiūrėkite vaiką, ar nėra matomų sužalojimų. Ant sumušimų uždėkite šaltą kompresą ar į audinį įvynioto ledo. Leiskite vaikui pailsėti tiek laiko, kiek jis nori. Patariama artimiausias 24 val. jį stebėti, ar neatsiranda neįprastų simptomų ar elgesio sutrikimų, kai vaikas:

• tampa labai mieguistas, jam sunku pabusti;
• labai lengvai susierzina ir nuliūsta;
• ilgai ir nepertraukiamai verkia, yra neramus, blogai miega;
• žindomas nenoriai ima krūtį;
• skundžiasi galvos, kaklo ar nugaros skausmu;
• skundžiasi kitų kūno dalių didėjančiu skausmu;
• negali normaliai paeiti;
• ima prasčiau matyti.

Jei yra sumušta galva, vaiko negalima raminti jį sūpuojant, siūlant atsigerti ar pan.

Nerekomenduojama duoti vaikui vaistų, kol jo neapžiūrėjo asmens sveikatos priežiūros specialistas.

Jei vaikas susižeidžia, žaizdą būtina pirmiau nuvalyti, tik tada dėti šaltą kompresą. Žaizdas rekomenduojama plauti švariu tekančiu vandeniu. Nors įsipjovimai yra dažna vaikų trauma, dažniausiai jie yra nesunkiai gydomi namuose. Į gydytojus rekomenduojama kreiptis, jei žaizda yra didesnė nei 1 cm ilgio, dantytais kraštais, nešvari, sunkiai gyja ar kyla infekcija.

Vaikui įsipjovus kvieskite greitąją pagalbą, jei:

• žaizda labai smarkiai kraujuoja, yra gili;
• žaizdos kraštai žiojėja;
• negalite sustabdyti kraujavimo per 10 min., nors užspaudėte žaizdą;
• daiktas, kuriuo vaikas įsipjovė, vis dar yra žaizdoje;
• pjūvis pažeidė akis, nosį ar ausis.

Jei sužalojimo metu vaikas išsimušė ar išjudino dantį:

• jei dantys yra pieniniai – uždėkite švarią marlę kraujavimo vietoje ir kreipkitės į odontologą;
• jei dantys nuolatiniai ir yra išmušti, laikykite dantį už jo vainiko, o ne šaknies (ne už dalies, kuri turi būti dantenoje). Jei dantis yra nešvarus, jį švelniai nuskalaukite, nevalydami ir neliesdami šaknies. Nenaudokite jokių valiklių, tik šaltą tekantį vandenį arba pieną. Įdėkite dantį į kiaušinio baltymą, pieną, fiziologinį tirpalą ar vandenį ir skubiai vykite kartu su vaiku pas odontologą. Jei dantis nulaužtas, jo dalis taip pat transportuokite piene. Norėdami sustabdyti kraujavimą, naudokite švarią marlę arba vatos lapelį – liepkite vaikui jį sukąsti dantų netekimo vietoje.

Jei įtariate, kad vaikui lūžo kaulai, reikėtų pažeistą vietą imobilizuoti ir jos nejudinti. Tą galima padaryti padėjus pagalvę po sužeista vieta arba aprišus audiniu sužeistą vietą taip, kad ši nejudėtų. Tai padės sumažinti skausmą, išvengti nereikalingų judesių ir galimų didesnių pažeidimų. Nedelsdami kreipkitės į medicinos įstaigą.

Jei pastebėjote svetimkūnį nosyje:

• nukentėjusįjį nuraminkite;
• tuščią nukentėjusiojo šnervę užspauskite pirštu;
• paraginkite nukentėjusįjį pasistengti iššnypšti svetimkūnį.

Jeigu taip svetimkūnio pašalinti nepavyksta, nukentėjusiajam liepkite kvėpuoti tiktai pro burną ir tuojau pat vežkite jį į gydymo įstaigą.

Jei pastebėjote svetimkūnį ausyje:

• nukentėjusįjį nuraminkite;
• pabandykite pašalinti svetimkūnį: švelniai įpilkite į ausį drungno vandens ir pabandykite išplauti svetimkūnį. Vabzdžius galima šalinti lašinant į ausį aliejų, smėlį – plaunant ausį vandenilio peroksidu, žirnius ir pupeles – lašinant gliceriną.

Jokiu būdu negalima svetimkūnio krapštyti, bandyti pašalinti iš ausies segtukais, adatomis, degtukais, nes galima pažeisti ausies būgnelį!

Jei paprastai pašalinti svetimkūnio nepavyksta, reikia vykti į gydymo įstaigą.

Jei svetimkūnis (dulkės, blakstienos, žvyras, vabzdžiai) pateko į akį, jį dažniausiai lengva pašalinti. Pirmoji pagalba:

• nukentėjusįjį nuraminkite, neleiskite trinti akies;
• bandykite svetimkūnį pašalinti. Pirmiausia apžiūrėkite apatinio voko gleivinę: nukentėjusiojo paprašykite žiūrėti į viršų ir atitraukite voką žemyn, matomą svetimkūnį pašalinkite audinio kampučiu. Po to apžiūrėkite viršutinio voko gleivinę: paprašykite nukentėjusiojo žiūrėti žemyn, pirštais suimkite voką už blakstienų, patraukite žemyn ir, prispaudę pieštuką, šaukštelio kotą ar kitą panašų daiktą ties voko viduriu, išverskite voką gleivine į viršų. Svetimkūnį išimkite audinio kampučiu, braukdami į vidinį akies kampą. Akį pasukus aukštyn, vokas pats grįžta į buvusią padėtį. Šalinti svetimkūnius taip pat galima plaunant akį vandens čiurkšle iš indo, pavyzdžiui, vatos ar marlės gumulėliu, pilant vandenį iš arbatinuko. Vandens čiurkšlę reikia nukreipti nuo išorinio akies kampo (nuo smilkinio) į vidinį kampą (nosies link).

Dėmesio! Plauti tekančiu vandeniu galima tik tais atvejais, kai akis pridulkėjo, į ją pateko smėlio, žemių. Negalima plauti, jei į akį pateko stiklo, metalo dulkių, smulkių drožlių arba jei svetimkūnio negalima identifikuoti.

Nebandykite išimti svetimkūnio, jeigu jis yra rainelės dalyje ar įsmigęs į akies obuolį! Tai gali atlikti tik gydytojas.

Kai yra sužalota akis, įstrigęs svetimkūnis, akį uždenkite taip, kad tvarstis nespaustų svetimkūnio. Tam tinka parankinės priemonės, pavyzdžiui, popierinis puodelis. Nukentėjusįjį skubiai vežkite į gydymo įstaigą.

Jei svetimkūnis įstrigo stemplėje, pasistenkite nuraminti nukentėjusįjį ir skubiai vykite į gydymo įstaigą. Daugumą net ir didelių stemplės svetimkūnių pavyksta ištraukti arba nustumti į skrandį.

Po oda arba nagu patekusį svetimkūnį patys šalinkite tik tuo atveju, jei esate tikri, kad tai padarysite lengvai ir visiškai.

• Jeigu oda aplink svetimkūnį nešvari, nuplaukite ją su muilu ir vandeniu.
• Svetimkūnį galite pašalinti pincetu ar pirštais, jei svetimkūnis yra negiliai ir jį galima suimti už galiuko.
• Pažeistą vietą dezinfekuokite ir uždėkite sterilų tvarstį.
• Rekomenduojama pasitikrinti dėl stabligės.

Jei svetimkūnis stambus (lazda, šaka ar kt.) ir stipriai pažeidė audinius ar organus, jį draudžiama šalinti nelaimingo įvykio vietoje, nes galima dar labiau sužaloti audinius ir organus. Svetimkūnis gali būti užkimšęs žaizdą, todėl traukiant jį nukentėjusysis gali nukraujuoti, svetimkūnio dalis gali likti žaizdoje, nukentėjusįjį gali ištikti šokas. Nukentėjusįjį būtina kuo greičiau vežti į gydymo įstaigą. Iki tol:

• leiskite nukentėjusiajam būti tokioje padėtyje, kuri jam patogiausia;
• uždėkite tvarstį taip, kad jis svetimkūnio nespaustų, o svetimkūnis žaizdoje nejudėtų – dėkite aplink svetimkūnį tvarsčių ar audinio ritinėlius taip, kad jie uždengtų visą svetimkūnį.

Būkite saugūs ir sveiki!

Informaciją paruošė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Alina Bocman

Informacijos šaltinis: Higienos insitutas

Nuotrauka: https://www.pixabay.com