Klaipėdoje suaugusiųjų gyvensenos tyrimas vyko 2022 m. balandžio – birželio mėn. Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistai apklausė 423 gyventojus (191 vyrą ir 232 moteris) jų namuose. Tyrimo dalyviai turėjo užpildyti popierines arba elektronines anketas, kuriose buvo klausiama apie mitybos įpročius, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, fizinį aktyvumą, gyvenimo kokybę, sveikatos vertinimą, laimingumą ir pan.
Tyrimas atliktas vykdant 2003 m. rugpjūčio 11 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr. V-488 „Dėl Bendrųjų savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos nuostatų patvirtinimo“, nurodantį savivaldybėse periodiškai atlikti gyvensenos tyrimus. Tyrimui metodiškai vadovavo Higienos institutas. Apklausai naudotas su Sveikatos apsaugos ministerija suderintas standartizuotas klausimynas.
Tyrime dalyvavusių asmenų amžius svyravo nuo 18 iki 85 metų. Respondentai turėjo įvertinti savo sveikatą, gyvenimo kokybę ir laimingumą. Klaipėdoje 68,2 proc. suaugusiųjų nurodė, kad savo sveikatos būklę vertina kaip labai gerą ir gerą, o visoje Lietuvoje – šiek tiek mažiau (62,4 proc.). Klaipėdos mieste labai laimingi ir laimingi jautėsi 64,9 proc. tiriamųjų, o Lietuvoje – 59,9 proc. Teigiančių, kad gyvenimo kokybė yra labai gera ir gera, Klaipėdoje buvo 74,9 proc. (apylygiai vyrų bei moterų), o Lietuvoje – 69,5 proc. respondentų.
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas, suaugusieji turi užsiimti energinga fizine veikla bent 30 min 5 dienas per savaitę ar dažniau. Gyvensenos tyrimas atskleidė, kad fiziškai aktyvių suaugusiųjų Klaipėdos mieste buvo tik 18,5 proc., o Lietuvoje – daugiau (28,3 proc.).
Taip pat buvo analizuojama sveikatą žalojanti elgsena. Nustatyta, kad per paskutines 30 dienų kasdien tabako gaminius rūkė 14,8 proc. Klaipėdos ir 16,3 proc. visos Lietuvos, o elektronines cigaretes – 7,4 proc. Klaipėdos ir 5,2 proc. Lietuvos tiriamųjų. Lyginant su 2018 metų tyrimu, Klaipėdoje reguliariai tabako gaminius ir elektronines cigaretes rūkančių gyventojų dalis padidėjo. Per paskutines 30 dienų kartą per savaitę ir dažniau alkoholinius gėrimus vartojo kas penktas apklausos dalyvis Klaipėdoje (20,3 proc.) ir Lietuvoje (21,8 proc.), o per paskutinius 12 mėnesių kartą per savaitę ir dažniau – 17,1 proc. Klaipėdos ir 18,3 proc. Lietuvos respondentų. Lyginant su 2018 metų tyrimu, reguliariai alkoholinius gėrimus vartojančių gyventojų dalis uostamiestyje išliko nepakitusi. Per paskutines 30 dienų bent kartą narkotinių ar psichotropinių medžiagų be gydytojo paskyrimo vartojo 1,4 proc. Klaipėdos ir 1,4 proc.visos Lietuvos respondentų, o per paskutinius 12 mėnesių – 4,5 proc. Klaipėdos ir 3,1 proc. Lietuvos respondentų. Lyginant su 2018 metų tyrimu, Klaipėdoje sumažėjo suaugusiųjų, kurie per paskutines 30 dienų bent kartą vartojo narkotinių medžiagų, o jas vartojusiųjų per paskutinius 12 mėnesių nežymiai padaugėjo.
Suaugusiųjų gyvensenos aspektus apibūdinantys rodikliai yra neabejotinai reikšminga sveikatos informacinės sistemos sudedamoji dalis. Šio tyrimo duomenys padeda įvertinti įvairius gyvensenos rodiklius ir jų pokyčius, atskleidžia, kam būtina skirti dėmesį siekiant pagerinti gyventojų sveikatą. Klaipėdos miesto savivaldybės suaugusiųjų gyvensenos tyrimo ataskaitą galima rasti paspaudus nuorodą:
Higienos insituto parengtą suaugusiųjų gyvensenos stebėsenos tyrimo rodiklių suvestinę – ataskaitą galima rasti paspaudus nuorodą:
