Gripo, ŪVKTI ir COVID-19 statistika Klaipėdoje

Specialistai informuoja, kad sergančiųjų gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau ŪVKTI) skaičius per savaitę dar padidėjo, COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) šiek tiek sumažėjo. 50-ąją šių metų savaitę (gruodžio 11–17 d.) bendras visų ligų sergamumo rodiklis siekė 1771,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų, prieš metus tą pačią savaitę jis buvo didesnis – 1843,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų.  Mažiausias sergamumo rodiklis praėjusią savaitę išliko Utenos apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje.

Sergamumo statistika:

  • 50-ąją šių metų savaitę (gruodžio 11–17 d.) bendras visų ligų sergamumo rodiklis siekė 1771,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų, prieš metus tą pačią savaitę jis buvo didesnis – 1843,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų. 
  • Mažiausias sergamumo rodiklis praėjusią savaitę išliko Utenos apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje.
  • Epideminį sergamumo lygį pasiekė 30 savivaldybių, t. y. peržengė 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų ribą. Šį peršalimo ligų sezoną nė viena savivaldybė epidemijos nėra paskelbusi.
  • Didžiausias sergamumas 50-ąją savaitę  registruotas Vilniaus mieste ir rajone, taip pat Šiaulių mieste. Praėjusią savaitę 3 ugdymo įstaigos (Vilniaus apskrityje) paskelbė infekcijų plitimą ribojantį rėžimą (5–7 d. laikotarpiui). Daugiau informacijos rasite čia.
  • Gruodžio 11–17 d. Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 26 asmenys: 17 vaikų (0–17 m.) ir 9 suaugusieji (3 asmenys priklausantys 18–64 m. amžiaus grupei  ir 6 vyresni nei 65 m. amžiaus asmenys). Intensyvios terapijos skyriuje buvo gydomas 1 asmuo (>65 m. amžiaus).

Primename, kad priimant sprendimą dėl epidemijos paskelbimo, būtina atsižvelgti ir į papildomus kriterijus, pavyzdžiui, hospitalizacijos, reanimacijos ir intensyvios terapijos lovų užimtumą dėl gripo ir (ar) COVID-19 ligos. Specialistai bendradarbiauja su savivaldybių atstovais, kurių duomenimis, kol kas situacija tiek ugdymo įstaigose, tiek asmens sveikatos priežiūros įstaigose (ASPĮ) yra įprasta.

Paskelbus epidemiją savivaldybėje ar šalies lygiu, būtų taikomos šios priemonės:

  • Sustiprinamos infekcijų kontrolės priemonės ASPĮ ir socialinės globos įstaigose:
    • medicininių kaukių ar respiratorių dėvėjimas reglamentuojamas įstaigos vadovo nustatyta tvarka;
    • pacientų ar gyventojų srautų atskyrimas (sergančiųjų gripu, COVID-19 liga ir ŪVKTI nuo kitų pacientų / gyventojų);
    • asmens sveikatos priežiūros paslaugų sergantiesiems gripu ar COVID-19 liga teikimo namuose organizavimas; 
    • įstaigos vidaus tvarka ribojamas pacientų / gyventojų lankymas ar nustatomas privalomas kaukių dėvėjimas lankant pacientus ar gyventojus; 
    • rekomenduojamas kaukių dėvėjimas bendrose įstaigos patalpose visiems įstaigoje esantiems asmenims.
  • Gali būti taikomas laikinas masinių renginių ribojimas (renginių atšaukimas ar žiūrovų skaičiaus ribojimas).
  • Gali būti taikomas laikinas ugdymo įstaigų veiklos ribojimas, skelbiant infekcijų plitimą ribojantį režimą (IPRR) (kai ugdymas nebeorganizuojamas kontaktiniu būdu). Yra nustatyti  kriterijai ir galimybė skelbti  IPRR tiek atskiros klasės, tiek srauto, tiek visos įstaigos lygiu, vertinant situaciją individualiai.
  • Rekomenduojamos papildomos infekcijų kontrolės priemones (rankų higiena, vėdinimas, patalpų valymas drėgnu būdu,  srautų valdymas, kaukių dėvėjimas uždarose patalpose ir pan.).

Primename, kad Lietuvos apskričių ir kiekvieno jų rajono sergamumo rodiklius galima rasti ČIA.

​​Plaktas „Tu peršalai? Ar tau gripas?“ čia. 

Sergamumo gripu ir ŪVKTI duomenys apskrityse:

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, 2023 m. 49-ąją savaitę ŪVKTI simptomus turintiems pacientams iš viso buvo paimti 83 ėminiai, iš kurių 8-uose ėminiuose buvo aptiktas A tipo gripo virusas ir 6-uose –  respiracinis sincitinis virusas (RSV).  

Europos respiracinių virusų priežiūros tinklo (ERVISS) duomenimis, 49 savaitės pabaigoje (iki 2023 m. gruodžio 10 d.) toliau registruojamas didėjantis sergamumas kvėpavimo takų ligomis (gripu ir  ŪVKTI) daugumoje ES ir (arba) EEE šalių. Stebimas didesnis sergamumas COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), lyginant su sezoniniu gripu ir respiraciniu sincitiniu virusu. Pranešama, kad ES ir (arba) EEE šalyse labai padaugėjo ŪVKTI, dėl kurių kreipiamasi į pirminės sveikatos priežiūros įstaigas. 49 savaitės duomenimis, didžiausi sergamumo ŪVKTI rodikliai išlieka Baltijos šalyse.  Šaltinis: https://erviss.org/ 

Tikėtina, kad artimiausiais mėnesiais ir toliau įvairiais kiekiais cirkuliuos virusinių kvėpavimo takų ligų sukėlėjai, dėl kurių padidės sergamumas ir mirtingumas šiuo laikotarpiu – tai būdinga kiekvienam žiemos sezonui. Plačiai taikant profilaktikos priemones COVID-19 pandemijos metu, virusinių ir bakterinių kvėpavimo takų ligų sukėlėjų cirkuliacija buvo labai maža, todėl sumažėjo gyventojų imunitetas. Dėl to šią žiemą galime tikėtis didesnio kvėpavimo takų ligų atvejų, ypač tarp tų asmenų, kurie anksčiau nepersirgo (pvz. tarp mažų vaikų). Šaltinis: https://www.ecdc.europa.eu/en/news-events/acute-respiratory-infections-eueea-epidemiological-update-and-current-public-health

Prevencija

Primename, kad saugantis gripo patariama:

  • Dažnai plauti rankas (mažiausiai 20-40 sekundžių) bei naudoti rankų dezinfekciją.
  • Laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo, panaudotas servetėles išmesti.
  • Drėgnu būdu valyti  ir vėdinti patalpas, neliesti galimai užkrėstų paviršių.
  • Vengti žmonių susibūrimų ir sergančių žmonių.
  • Neplautomis rankomis neliesti veido srities.
  • Susirgus kreiptis į gydymo įstaigą ir likti namuose.
  • Ne mažiau svarbu pasirinkti šiam metų laikui tinkamus drabužius ir avalynę, valgyti daugiau vaisių ir daržovių.
  • Nuolat stiprinti savo sveikatą – grūdintis, laikytis sveikos mitybos, fizinio aktyvumo rekomendacijų ir pan.

Efektyviausia priemonė

Skiepai – efektyviausia priemonė nuo gripo, pneumokokinės infekcijos ar COVID-19. Šį sezoną rekomenduojama nuo abiejų ligų pasiskiepyti vieno vizito pas gydytoją metu. Ypač rekomenduojama skiepytis rizikos grupių asmenims. COVID-19 ir gripo rizikos grupės yra tos pačios:

  • 65 m. ir vyresni asmenys;
  • nėščiosios;
  • asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose;
  • asmenys, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
  • sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.

2023 m. gruodžio 18 d. duomenimis, nuo rugsėjo mėn. sezoninio gripo vakcina jau pasiskiepijo 211 172 asmenys. Atkreipiame dėmesį, kad didžiausia rizika susirgti, būti hospitalizuotam ir turėti komplikacijų yra rizikos grupėms priklausantiems asmenims, todėl, to dar nepadariusiems, raginame skiepytis. Nuo gripo ir COVID-19 dar turite galimybę apsisaugoti pasiskiepijant vieno vizito pas gydytoją metu. Daugiau informacijos: https://osp.stat.gov.lt/skiepu-svieslente

Kaip užsiregistruoti skiepijimui?

Nors pasiskiepyti nuo gripo ir COVID-19 galima viso sezono metu, tačiau specialistai rekomenduoja nedelsti ir nuo šių ligų pasiskiepyti iki sergamumo pakilimo (kuris įprastai būna  gruodžio–vasario mėn.).

Užsiregistruoti skiepams galima keliais būdais:

Jeigu įstaiga, prie kurios esate prisirašęs, neturi COVID-19 vakcinos, galima registruotis bet kurioje kitoje įstaigoje, kuri jos turi. Gydymo įstaigų, kurios turi COVID-19 vakcinų, sąrašas

Primename, kad nemokamai COVID-19 vakcina gali skiepytis visi 6 mėn. ir vyresni asmenys, kurie yra drausti privalomuoju sveikatos draudimu. Sezoninio gripo vakcina nemokamai skiepijami tik rizikos grupėms priklausantys gyventojai.

Daugiau informacijos apie COVID-19 ir gripą rasite čia.

Informaciją paruošė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Arūnė Eismontė

Informacijos šaltinis: https://nvsc.lrv.lt/

Nuotrauka: https://www.pixabay.com

Facebook
Twitter
LinkedIn