Specialistai informuoja, kad praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis padidėjo, tačiau bendras sergamumas šalyje išlieka neaukštas. Epideminis sergamumo lygis (1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba) jau du mėnesius nebuvo viršytas nė vienoje savivaldybėje.
Sergamumo statistika:
Praėjusią savaitę (9-ąją metų savaitę) sergamumo rodiklis siekė 801,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų, vasario 20–26 d. jis buvo 781,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Praėjusią savaitę mažiausias bendras sergamumo minėtomis ligomis rodiklis buvo Utenos apskrityje, didžiausias – Marijampolės apskrityje.
Vasario 27 d.–kovo 5 d. Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 54 asmenys, dauguma jų (47), kaip ir ankstesnėmis savaitėmis, yra vaikai iki 17 m. Ankstesnę savaitę į ligonines pateko mažiau žmonių – 39, iš kurių 35 buvo nepilnamečiai.
Praėjusią savaitę didžiausi sergamumo rodikliai buvo užfiksuoti: Marijampolės sav. – 1431,28 atvejo 100 tūkst. gyventojų; Šiaulių m. – 1302,49 atvejo 100 tūkst. gyventojų; Panevėžio m. – 1150,39 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Išsamūs Lietuvos sergamumo duomenys pagal atskiras savivaldybes, sergančiųjų amžių, viruso tipus, mirties atvejus ir kt. skelbiami čia.
Sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga duomenys apskrityse
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, 8-ąją šių metų savaitę ŪVKTI simptomus turintiems pacientams iš viso buvo paimti 47 ėminiai, iš kurių daugiausia (8-uose ėminiuose) buvo aptiktas B tipo gripo virusas, 2-uose – A tipo gripo virusas.
Sergamumas gripu ir ŪVKTI Lietuvoje gripo sezonų metu nuo 2017 m.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, Europoje 8-ąją šių metų savaitę iš 59 752 mėginių, imtų gripo virusui nustatyti, 7 641 buvo teigiamas (A tipo gripas sudarė 46 proc., B tipo – 54 proc.).
Europos savaitiniai duomenys apie nustatytus gripo virusus pagal tipą 2022–2023 m. sezonu:
Informacija pasiekiama adresu https://flunewseurope.org/VirusCharacteristics
Prevencija
Primename, kad saugantis gripo patariama:
- Dažnai plauti rankas (mažiausiai 20-40 sekundžių) bei naudoti rankų dezinfekciją.
- Laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo, panaudotas servetėles išmesti.
- Drėgnu būdu valyti ir vėdinti patalpas, neliesti galimai užkrėstų paviršių.
- Vengti žmonių susibūrimų ir sergančių žmonių.
- Neplautomis rankomis neliesti veido srities.
- Susirgus kreiptis į gydymo įstaigą ir likti namuose.
- Ne mažiau svarbu pasirinkti šiam metų laikui tinkamus drabužius ir avalynę, valgyti daugiau vaisių ir daržovių.
- Nuolat stiprinti savo sveikatą – grūdintis, laikytis sveikos mitybos, fizinio aktyvumo rekomendacijų ir pan.
Efektyviausia priemonė
Skiepai – efektyviausia priemonė nuo gripo, pneumokokinės infekcijos ar COVID-19.
Gripo vakcinos efektyvumas priklauso nuo vakcinoje esančio ir aplinkoje cirkuliuojančio gripo viruso antigenų atitikimo, nuo skiepijamų asmenų imuniteto būklės ir amžiaus. Vyresnio amžiaus asmenims patartina skiepytis vėliau – lapkričio-sausio mėnesiais. Jie apsaugo nuo sunkių ligos komplikacijų, lėtinių ligų paūmėjimo ar mirties. Įprastai skiepijimo sezoninio gripo vakcina laikotarpis kasmet prasideda rugsėjo–spalio mėnesiais, kai tik asmens sveikatos priežiūros įstaigos gauna vakciną, o skiepytis nuo sezoninio gripo galima iki vakcinos galiojimo termino pabaigos. Tiksli vakcinos galiojimo data priklauso nuo gamintojo ir yra nurodoma ant pakuotės. Pasiskiepijus imuninis atsakas susiformuoja po dviejų savaičių. Jeigu dar nesuspėjote pasiskiepyti, turite galimybę tai padaryti. Nemokamai nuo gripo skiepijami rizikos grupėms priklausantys asmenys:
- 65 m. ir vyresni asmenys;
- nėščiosios;
- asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose;
- asmenys, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
- sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.
Asmenys, vieno vizito metu, norintys iš karto pasiskiepyti nuo kelių skirtingų ligų, turi kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Informaciją paruošė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Arūnė Eismontė
Informacijos šaltinis: https://nvsc.lrv.lt/
Nuotrauka: https://www.pixabay.com