Specialistai informuoja, kad vasario 20–26 d. bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis padidėjo ir siekė 781,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų, ankstesniąją savaitę (vasario 13–19 d.) šis rodiklis buvo 700,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Praėjusią savaitę mažiausias bendras sergamumo minėtomis ligomis rodiklis išliko Utenos apskrityje, didžiausias – Kauno apskrityje.
Sergamumo statistika:
- Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 39 asmenys, iš jų didžioji dalis (35) yra vaikai iki 17 m. Intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydomi 2 pacientai, priklausantys 0–17 m. amžiaus grupei. Ankstesnę savaitę į ligonines pateko daugiau asmenų (59 žmonės, iš kurių 52 buvo vaikai iki 17 m. amžiaus).
- Vasario 20–26 d. didžiausi sergamumo rodikliai buvo užfiksuoti: Marijampolės sav. – 1269,01 atvejo 100 tūkst. gyventojų; Kauno m. – 1142,08atvejo 100 tūkst. gyventojų; Šiaulių m. – 1087,90 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Lietuvoje epideminis sergamumo lygis, t. y. 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba nebuvo viršytas nuo šių metų antros savaitės (jau septynias savaites iš eilės).
- Praėjusią savaitę buvo užregistruotas vienas mirties nuo gripo atvejis. Mirusysis priklausė vyresnių nei 90 m. amžiaus asmenų grupei. Lietuvoje šį gripo sezoną iš viso užregistruota 14 mirties nuo gripo atvejų.
- Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, 7-ąją šių metų savaitę ŪVKTI simptomus turintiems pacientams iš viso buvo paimti 23 ėminiai, iš kurių 17-oje ėminių buvo aptiktas B tipo gripo virusas.
Primename, kad Lietuvos apskričių ir kiekvieno jų rajono sergamumo rodiklius galima rasti ČIA.
Plaktas „Tu peršalai? Ar tau gripas?“ čia.
Sergamumo gripu ir ŪVKTI duomenys apskrityse:
Sergamumas gripu ir ŪVKTI Lietuvoje gripo sezonų metu nuo 2017 m.:
Europos savaitiniai duomenys apie nustatytus gripo virusus pagal tipą 2022–2023 m. sezonu
Informacija pasiekiama adresu https://flunewseurope.org/VirusCharacteristics
Prevencija
Primename, kad saugantis gripo patariama:
- Dažnai plauti rankas (mažiausiai 20-40 sekundžių) bei naudoti rankų dezinfekciją.
- Laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo, panaudotas servetėles išmesti.
- Drėgnu būdu valyti ir vėdinti patalpas, neliesti galimai užkrėstų paviršių.
- Vengti žmonių susibūrimų ir sergančių žmonių.
- Neplautomis rankomis neliesti veido srities.
- Susirgus kreiptis į gydymo įstaigą ir likti namuose.
- Ne mažiau svarbu pasirinkti šiam metų laikui tinkamus drabužius ir avalynę, valgyti daugiau vaisių ir daržovių.
- Nuolat stiprinti savo sveikatą – grūdintis, laikytis sveikos mitybos, fizinio aktyvumo rekomendacijų ir pan.
Efektyviausia priemonė
Skiepai – efektyviausia priemonė nuo gripo, pneumokokinės infekcijos ar COVID-19.
Gripo vakcinos efektyvumas priklauso nuo vakcinoje esančio ir aplinkoje cirkuliuojančio gripo viruso antigenų atitikimo, nuo skiepijamų asmenų imuniteto būklės ir amžiaus. Vyresnio amžiaus asmenims patartina skiepytis vėliau – lapkričio-sausio mėnesiais. Jie apsaugo nuo sunkių ligos komplikacijų, lėtinių ligų paūmėjimo ar mirties. Įprastai skiepijimo sezoninio gripo vakcina laikotarpis kasmet prasideda rugsėjo–spalio mėnesiais, kai tik asmens sveikatos priežiūros įstaigos gauna vakciną, o skiepytis nuo sezoninio gripo galima iki vakcinos galiojimo termino pabaigos. Tiksli vakcinos galiojimo data priklauso nuo gamintojo ir yra nurodoma ant pakuotės. Pasiskiepijus imuninis atsakas susiformuoja po dviejų savaičių. Jeigu dar nesuspėjote pasiskiepyti, turite galimybę tai padaryti. Nemokamai nuo gripo skiepijami rizikos grupėms priklausantys asmenys:
- 65 m. ir vyresni asmenys;
- nėščiosios;
- asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose;
- asmenys, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
- sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.
Asmenys, vieno vizito metu, norintys iš karto pasiskiepyti nuo kelių skirtingų ligų, turi kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Informaciją paruošė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Arūnė Eismontė
Informacijos šaltinis: https://nvsc.lrv.lt/
Nuotrauka: https://www.pixabay.com