Specialistai informuoja,kad praėjusią savaitę (6-ąją šių metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis padidėjo ir siekė 871,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Sausio 30 d.–vasario 5 d. šis rodiklis siekė 752,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Praėjusią savaitę mažiausias sergamumo minėtomis ligomis rodiklis išliko Telšių apskrityje, didžiausias – Kauno apskrityje.
Sergamumo statistika:
- Tiek gripo, tiek ŪVKTI ir COVID-19 ligos atvejų skaičius lyginant su ankstesne savaite padidėjo.
- Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 28 pacientai, iš kurių 26 buvo vaikai iki 17 m. amžiaus.
- Jau penkias savaites iš eilės nė vienoje Lietuvos savivaldybėje nebuvo viršytas epideminis sergamumo lygis, t. y. 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba.
- Iš viso šį sezoną Lietuvoje užregistruota 13 mirties nuo gripo atvejų.
- Vasario 6–12 d. didžiausi sergamumo rodikliai buvo užfiksuoti: Visagino sav. – 1385,42 atvejo 100 tūkst. gyventojų, Kėdainių r. – 1351,82 atvejo 100 tūkst. gyventojų, Marijampolės sav. – 1263,54 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
- Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, 5-ąją šių metų savaitę ŪVKTI simptomus turintiems pacientams iš viso buvo paimti 55 ėminiai, iš kurių daugiausia buvo rasta A tipo gripo viruso (12-oje ėminių), B tipo gripo virusas aptiktas 5-iuose ėminiuose ir respiracinis sincitinis virusas – 4-uose ėminiuose.
- Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, 5-ąją šių metų savaitę ŪVKTI simptomus turintiems pacientams iš viso buvo paimti 55 ėminiai, iš kurių daugiausia buvo rasta A tipo gripo viruso (12-oje ėminių), B tipo gripo virusas aptiktas 5-iuose ėminiuose ir respiracinis sincitinis virusas – 4-uose ėminiuose.
Primename, kad Lietuvos apskričių ir kiekvieno jų rajono sergamumo rodiklius galima rasti ČIA.
Plaktas „Tu peršalai? Ar tau gripas?“ čia.
Sergamumo gripu ir ŪVKTI duomenys apskrityse:
Sergamumas gripu ir ŪVKTI Lietuvoje gripo sezonų metu nuo 2017 m.:
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, Europoje 5-ąją šių metų savaitę iš 65 434 mėginių, imtų gripo virusui nustatyti, 9 200 buvo teigiami (A tipo gripas sudarė 63 proc., B tipo – 37 proc.).
Europos savaitiniai duomenys apie nustatytus gripo virusus pagal tipą 2022–2023 m. sezonu:
Informacija pasiekiama adresu https://flunewseurope.org/VirusCharacteristics
Prevencija
Primename, kad saugantis gripo patariama:
- Dažnai plauti rankas (mažiausiai 20-40 sekundžių) bei naudoti rankų dezinfekciją.
- Laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo, panaudotas servetėles išmesti.
- Drėgnu būdu valyti ir vėdinti patalpas, neliesti galimai užkrėstų paviršių.
- Vengti žmonių susibūrimų ir sergančių žmonių.
- Neplautomis rankomis neliesti veido srities.
- Susirgus kreiptis į gydymo įstaigą ir likti namuose.
- Ne mažiau svarbu pasirinkti šiam metų laikui tinkamus drabužius ir avalynę, valgyti daugiau vaisių ir daržovių.
- Nuolat stiprinti savo sveikatą – grūdintis, laikytis sveikos mitybos, fizinio aktyvumo rekomendacijų ir pan.
Efektyviausia priemonė
Skiepai – efektyviausia priemonė nuo gripo, pneumokokinės infekcijos ar COVID-19.
Gripo vakcinos efektyvumas priklauso nuo vakcinoje esančio ir aplinkoje cirkuliuojančio gripo viruso antigenų atitikimo, nuo skiepijamų asmenų imuniteto būklės ir amžiaus. Vyresnio amžiaus asmenims patartina skiepytis vėliau – lapkričio-sausio mėnesiais. Jie apsaugo nuo sunkių ligos komplikacijų, lėtinių ligų paūmėjimo ar mirties. Įprastai skiepijimo sezoninio gripo vakcina laikotarpis kasmet prasideda rugsėjo–spalio mėnesiais, kai tik asmens sveikatos priežiūros įstaigos gauna vakciną, o skiepytis nuo sezoninio gripo galima iki vakcinos galiojimo termino pabaigos. Tiksli vakcinos galiojimo data priklauso nuo gamintojo ir yra nurodoma ant pakuotės. Pasiskiepijus imuninis atsakas susiformuoja po dviejų savaičių. Jeigu dar nesuspėjote pasiskiepyti, turite galimybę tai padaryti. Nemokamai nuo gripo skiepijami rizikos grupėms priklausantys asmenys:
- 65 m. ir vyresni asmenys;
- nėščiosios;
- asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose;
- asmenys, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
- sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.
Asmenys, vieno vizito metu, norintys iš karto pasiskiepyti nuo kelių skirtingų ligų, turi kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Informaciją paruošė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Arūnė Eismontė
Informacijos šaltinis: https://nvsc.lrv.lt/
Nuotrauka: https://www.pixabay.com