Gripo sezonas skaičiuoja paskutines dienas

pecialistai informuoja, kad ši savaitė (20-oji metų savaitė) yra paskutinė 2021–2022 m. gripo sezono savaitė. Šis  gripo sezonas prasidėjo praėjusių metų spalį (40-ąją metų savaitę).

NVSC duomenimis, gegužės 9–15 d. sergančiųjų tiek ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau ŪVKTI), tiek gripu, dar sumažėjo. Praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 46 atvejus 10 tūkst. gyventojų (gegužės 2–8 d. – 48,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų).

Statistika

• Didžiausias sergamumo rodiklis praėjusią savaitę užfiksuotas Alytaus apskrityje, mažiausias – Telšių apskrityje.
• NVSC duomenimis, gegužės 9–15 d. gripu sirgo 203 asmenys, gegužės pradžioje gripas diagnozuotas 332 Lietuvos gyventojams.
• Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo ligoninėse gydėsi 14 vaikų, priklausančių 0–17 metų amžiaus grupei.
• Gegužės 2–8 d. dėl gripo šalies ligoninėse gulėjo 43 asmenys, iš jų 39 vaikai (0–17 metų amžiaus).

​Sergamumo gripu ir ŪVKTI duomenys apskrityse:

2020–2021 m. gripo sezono 19-ąją savaitę bendras Lietuvos gyventojų sergamumo rodiklis siekė 21,7 atvejo 10 tūkst. gyventojų, 2021–2022 m. gripo sezono 18-ąją savaitę – 46 atvejus10 tūkst. gyventojų. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, 2022 m. 18 savaitę buvo gautas 1 ėminys gripo virusui nustatyti, kuriame buvo nustatytas A(H3) tipo virusas.

Sergamumas gripu ir ŪVKTI Lietuvoje gripo sezonų metu nuo 2018 m.:

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, 18 metų savaitę iš 46 828 mėginių, imtų gripo virusui nustatyti, 2 599  buvo teigiami, iš jų 98 proc. mėginių nustatytas A tipo gripo virusas ir 2 proc. mėginių – B tipo gripo virusas.

Europos savaitiniai duomenys apie 2021–2022 m. sezonu nustatytus gripo viruso tipus:

Užsikrėtusieji gripo virusu suserga staiga (vidutiniškai per 48 val.), kenčia nuo aukštos temperatūros (didesnės nei 38 °C), sauso kosulio, gerklės, galvos ir raumenų skausmo, nuovargio ir silpnumo. Kartais sergant gripu atsiranda šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas. Tuo metu su gripu dažnai painiojamomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis užsikrėtę žmonės paprastai nesiskundžia aukšta temperatūra, ligos simptomus pajunta ne staiga, o palaipsniui, skundžiasi sloga (užgulta nosimi), lengvu iki vidutinio sunkumo gerklės skausmu, nedideliu krūtinės diskomfortu, bendru silpnumu ir nuovargiu. 

Plaktas „Tu peršalai? Ar tau gripas?” čia. 

Prevencija

Primename, kad saugantis gripo patariama:

• Dažnai plauti rankas (mažiausiai 20-40 sekundžių) bei naudoti rankų dezinfekciją.
• Laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo, panaudotas servetėles išmesti.
• Drėgnu būdu valyti  ir vėdinti patalpas, neliesti galimai užkrėstų paviršių.
• Vengti žmonių susibūrimų ir sergančių žmonių.
• Neplautomis rankomis neliesti veido srities.
• Susirgus kreiptis į gydymo įstaigą ir likti namuose.
• Ne mažiau svarbu pasirinkti šiam metų laikui tinkamus drabužius ir avalynę, valgyti daugiau vaisių ir daržovių.
• Nuolat stiprinti savo sveikatą – grūdintis, laikytis sveikos mitybos, fizinio aktyvumo rekomendacijų ir pan.

Efektyviausia priemonė

Skiepai – efektyviausia priemonė nuo gripo. Gripo vakcinos efektyvumas priklauso nuo vakcinoje esančio ir aplinkoje cirkuliuojančio gripo viruso antigenų atitikimo, nuo skiepijamų asmenų imuniteto būklės ir amžiaus. Vyresnio amžiaus asmenims  patartina skiepytis vėliau – lapkričio-sausio mėnesiais.Jie apsaugo nuo sunkių ligos komplikacijų, lėtinių ligų paūmėjimo ar mirties. Įprastai skiepijimo sezoninio gripo vakcina laikotarpis kasmet prasideda rugsėjo–spalio mėnesiais, kai tik asmens sveikatos priežiūros įstaigos gauna vakciną, o skiepytis nuo sezoninio gripo galima iki vakcinos galiojimo termino pabaigos. Tiksli vakcinos galiojimo data priklauso nuo gamintojo ir yra nurodoma ant pakuotės. Pasiskiepijus imuninis atsakas susiformuoja po dviejų savaičių. Jeigu dar nesuspėjote pasiskiepyti, turite galimybę tai padaryti. Nemokamai nuo gripo skiepijami rizikos grupėms priklausantys asmenys:

• 65 m. ir vyresni asmenys;
• nėščiosios;
• asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose;
• asmenys, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
• sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.

Dėl skiepų kreipkitės į savo šeimos gydytoją. 

Informaciją paruošė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Arūnė Eismontė

Informacijos šaltinis: https://nvsc.lrv.lt/

Nuotrauka: https://www.pixabay.com