Vasarą mėgaujamės puikiu oru ir daugiau laiko praleidžiame gamtoje, soduose, miškuose, parkuose, kur mūsų tyko erkės, kurios gali platinti Laimo ligą ir erkinį encefalitą. Sergamumas šiomis ligomis išlieka didelis visoje Lietuvoje.
Specialistai kasmet vykdydami erkių stebėseną pasirinktose Lietuvos vietovėse mato, kad erkės aktyvios nuo pat kalendorinio pavasario pradžios iki rudens pabaigos, o kartais net iki gruodžio vidurio. Tam turi įtakos šiltėjantis klimatas, kuomet šiltos žiemos prailgina erkių aktyvumo trukmę. Šiemet pirmosios erkės rastos kovo 1 d., pernai vėliau – kovo antroje pusėje.
Atnaujintas erkių platinamų ligų žemėlapis
Lietuva priklauso endeminei erkių platinamų ligų zonai, t. y. jų platinamomis ligomis galima užsikrėsti bet kuriame šalies regione. Tai galima pamatyti ir atnaujintame Lietuvos vietovių, kuriose užsikrečiama erkiniu encefalitu ir Laimo liga, žemėlapyje, kurį galite rasti čia.
Daugiau erkių platinamų ligų atvejų užfiksuojama miškingose vietovėse. Pernai daugiausia erkinio encefalito atvejų užregistruota Vakarų ir Šiaurės Rytų Lietuvoje: Klaipėdos, Telšių, Zarasų, Anykščių ir kt. rajonuose, Laimo liga labiausiai paplitusi Pietryčių ir Vakarų Lietuvoje: Varėnos, Švenčionių, Kretingos rajonuose.
Kaip apsisaugoti?
Efektyvi priemonė, galinti padėti išvengti erkinio encefalito, yra skiepai, tačiau nuo Laimo ligos skiepų nėra.
Individualios apsaugos priemonės:
- Einant į mišką, reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais: viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo; kelnių klešnių apačia taip pat turėtų būti gerai prigludusi prie kūno. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę, gobtuvą.
- Būnant gamtoje patartina dažnai apžiūrėti save, o aptiktas per drabužius ropojančias erkes – sunaikinti.
- Rekomenduojama naudoti repelentus – nariuotakojus atbaidančias medžiagas (juos naudoti pagal gamintojo nurodytą naudojimo instrukciją).
- Siekiant apsisaugoti nuo erkinio encefalito – vartoti tik pasterizuotą arba virintą karvių, ožkų pieną ar jo produktus.
Erkių gausą mažinančios priemonės:
- Svarbu tinkamai prižiūrėti parkų, poilsio vietų, dažnai žmonių lankomus miškus: nuo ankstyvo pavasario šienauti žolę, neleidžiant jai užaugti aukštesnei kaip 10 cm, iškirsti menkaverčius krūmus, sutvarkyti miško darbų atliekas, išvartas, nupjautą žolę išvežti arba sudeginti, praplatinti pasivaikščiojimo takus ir takus, vedančius vandens telkinių, sporto aikštelių, laužaviečių link.
- Rekomenduojama naikinti graužikus.
Skiepijimo schema
Visas skiepijimo kursas susideda iš trijų injekcijų, o toliau reikalingos imunitetą palaikančios vienkartinės vakcinacijos dozės. Vakcinavimo schemos yra dvi:
- Įprastinė schema – šaltuoju metų laikotarpiu pirmosios dvi dozės suleidžiamos išlaikant 1–3 mėn. tarpą, trečia – praėjus 5–12 mėn. po antrosios injekcijos.
- Pagreitinta schema – šiltuoju metų laikotarpiu, prasidėjus erkių aktyvumui. Antra vakcinos dozė suleidžiama praėjus 2 sav. po pirmosios, trečia – 5–12 mėn. po antrosios.
Imunitetas
- Apsauginis imunitetas susiformuoja tik po dviejų skiepo dozių ir tik praėjus dviem savaitėms po antros dozės suleidimo. Jis apsaugo nuo ligos tik vienerius metus.
- Po trečios skiepo dozės apsauginis imunitetas trunka jau 3–4 metus.
- Toliau reikalingos sustiprinančios dozės. Sustiprinančiųjų dozių įskiepijimų intervalai gali būti skirtingi, priklauso nuo vakcinos gamintojo rekomendacijų bei žmogaus amžiaus (dažniausiai kas 3–4 m.).
Skiepijimo eiga
- Jeigu po pirmos skiepo dozės skiepijimas nutrūko, tai skiepijimo schema turi būti pradėta iš naujo.
- Jeigu po dviejų skiepo dozių nebuvo išlaikytas skiepijimo intervalas, skiepijimo schemą galima tęsti toliau, tiesiog įskiepyti trečią dozę.
- Jeigu buvo užmiršta sustiprinančioji skiepo dozė, tai ją įskiepyti, skiepijimo schemos kartoti nereikia.
- Reikia žinoti, kad laikotarpiu, tarp praleistų skiepijimo dozių, gali nebūti reikiamo apsauginio imuniteto, todėl įsisiurbus užsikrėtusiai erkei žmogus gali susirgti. Nuo erkinio encefalito skiepyti galima jau vienų metų amžiaus vaikus.
Ką daryti įsisiurbus erkei?
Aptikus įsisiurbusią erkę, ją reikia kuo greičiau ištraukti, nespausti erkės kūnelio, suimti erkę kaip galima arčiau odos ir staigiu judesiu traukti į viršų. Įsisiurbusios erkės netepti riebalais ar kitais skysčiais. Pašalinus erkę, žaizdelę reikia patepti dezinfekciniu skysčiu. Po erkės įsisiurbimo apie vieną mėnesį reikia stebėti savo sveikatą ir įsisiurbimo vietą. Jeigu erkės įkandimo vietoje atsiranda paraudimas, kuris plečiasi, ar pablogėja savijauta – būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Papildyta Nacionalinė imunoprofilaktikos programa
Priimti sprendimai dėl 50–55 m. amžiaus gyventojų skiepijimo valstybės lėšomis nuo erkinio encefalito nuo 2024 m. rugsėjo 1 d.
Informaciją paruošė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Brigita Abartytė
Informacijos šaltinis: https://nvsc.lrv.lt/lt/
Nuotrauka: https://www.freepik.com/
