Fizinio aktyvumo teikiama nauda vaikų ir paauglių sveikatai yra tokia pat ir vaikams bei paaugliams su negalia: pagerėja širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemų būklė, normalizuojasi kardiometaboliniai rodikliai (arterinis kraujo spaudimas, lipidų ir gliukozės lygis kraujo plazmoje ir jautrumas insulinui), didėja griaučių raumenų pajėgumas, kaulinio audinio tankis bei tvirtumas, mažėja streso, nerimo bei lengvos ir vidutinės depresijos simptomai, mažėja galimybė nutukti ar turėti antsvorio, gerėja mokymosi rodikliai ir rezultatai. Yra dar viena papildoma fizinio aktyvumo nauda neįgaliųjų sveikatai: gaunamas geras poveikis asmenims, sergantiems ligomis ar sutrikimais, kurie sutrikdo jų kognityvines funkcijas, įskaitant dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimą; intelekto negalią turintiems vaikams gali pagerėti fizinės funkcijos.
Todėl jiems rekomenduojama:
1. Vaikai ir paaugliai su negalia turėtų vidutiniškai bent 60 minučių per dieną užsiimti vidutinio ar didelio intensyvumo aerobinėmis veiklomis.
2. Didžioji dalis kasdienės fizinės veiklos turi būti ilgai trunkanti ištvermę lavinanti (aerobinė) veikla. Kad didėtų raumenų jėga ir kaulų tvirtumas bei jų tankis, didelio intensyvumo fizine veikla reikėtų užsiimti ne rečiau kaip 3 kartus per savaitę.
Gerosios praktikos pasiūlymai:
• Bet kokia fizinė veikla yra geriau nei nejudri gyvensena.
• Kai vaikams ir paaugliams su negalia nėra galimybės įvykdyti nurodytų fizinio aktyvumo rekomendacijų, jie turėtų siekti užsiimti bet kokia fizine veikla pagal savo galimybes.
• Neįgalūs vaikai ir paaugliai turėtų pradėti mankštintis nuo nedidelio fizinio aktyvumo ir laipsniškai, pagal savo sveikatos ir fizinio pajėgumo galimybes, didinti užsiėmimų dažnumą, intensyvumą ir trukmę.
• Nėra didesnės rizikos neįgaliems vaikams ir paaugliams užsiimti fizine veikla; tačiau būtina atsižvelgti į esamą asmens aktyvumo lygį, jo sveikatos būklę, fizinį pajėgumą ir funkcines galimybes; sukaupta fizinio aktyvumo nauda sveikatai atsveria galimas rizikas.
• Prieš pradedant fizines veiklas pageidautina atlikti standartinę medicininę apžiūrą; nors prieš pradedant lengvas ar vidutinio intensyvumo fizines veiklas paprastai medicininė patikra nėra būtina, tačiau specialistai turi padėti nustatyti jiems tinkamą fizinės veiklos rūšį, jos trukmę ir intensyvumą.
Vaikams ir paaugliams, turintiems negalią, nejudri gyvensena reikšmingai pablogina sveikatos rodiklius: padidėja rizika nutukti, prastėja kardiometaboliniai rodikliai, fizinis pajėgumas, prastėja pažintinės funkcijos ir socialinis elgesys, trumpėja miegas.
Todėl rekomenduojama:
Vaikai ir paaugliai, turintys negalią, turėtų apriboti laiką praleidžiamą sėdint prie ekranų (TV, kompiuterio, mobiliojo telefono ir kt.), ypač poilsio metu.
Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistai įgyvendindami projektą „Klaipėdos miesto tikslinių gyventojų grupių sveikos gyvensenos skatinimas“ aplankė Klaipėdos ,,Litorina“ mokyklos mokinius ir pravedė 12 ,,Yoga ZOO’’ užsiėmimų vaikams. Tai smagi treniruotė kūnui, susikaupimas protui ir kartu labai atpalaiduojantis žaidimas vaikų emociniam pasauliui. Svarbu, kad šiems vaikams būtų leidžiama atlikti vienokius ar kitokius fizinius pratimus taip, kaip jie supranta. Jei grupėje yra proto negalią turinčių žmonių, žaidimus būtina adaptuoti taip, kad visi būtų užimti, tačiau žaidimas dėl to neprarastų patrauklumo. Vaikai jogos fizinių pratimų pagalba buvo kviečiami persikelti į gamtos, daiktų, gyvūnų pasaulį ir ,,virsti“ medžiu, liūtu ar žuvyte.
Apie projektą: https://www.sveikatosbiuras.lt/lt/projektai/klaipedos-miesto-tiksliniu-gyventoju-grupiu-sveikos-gyvensenos-skatinimas/
Informaciją paruošė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Alina Bocman
Informacinis šaltinis: http://www.smlpc.lt/
Nuotauka: www.freepik.com