Atėjus pavasariui skubame tvarkyti namus, aplinką ir atsikratyti susikaupusiomis šiukšlėmis ar atliekomis, tačiau dažnai gyventojai kartu su žaliosiomis atliekomis degina ir kitas draudžiamas deginti atliekas, tokias kaip apdirbti medienos gaminiai, popierius, tekstilės ar plastiko gaminiai, kurie yra itin pavojingi gyventojų sveikatai. Atliekų ir augalų deginimas gali turėti reikšmingą poveikį tiek žmonių sveikatai, tiek aplinkai. Degimo metu į atmosferą išsiskiria įvairūs teršalai: smulkios kietosios dalelės (PM), anglies dioksidas (CO₂), anglies monoksidas (CO), azoto oksidai (NOx) ir kiti cheminiai junginiai.
Poveikis sveikatai
Deginant organines medžiagas, ypač esant žemai temperatūrai, į orą išsiskiria smulkiosios kietosios dalelės (PM2.5 ir PM10). Šios dalelės gali patekti į plaučius ir kraujotaką, sukeldamos kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių sistemos ligas. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis ilgalaikis PM2.5 dalelių poveikis gali sukelti plaučių vėžį, astmos paūmėjimus, bronchitą, taip pat didina širdies smūgio ir insulto riziką.
Nesaugaus deginimo metu į aplinkos orą išsiskiriančios medžiagos yra labai kenksmingos net ir itin mažais kiekiais – gali sukelti įvairių organų vėžinius, mutageninius susirgimus, kenkti plaučiams, širdžiai, kraujagyslėms, smegenims, reprodukcijos ir kitiems organams. Deginant draudžiamas atliekas, pavyzdžiui plastikinius indus, butelius ar kosmetikos produktus, susidaro hidrochloridinė rūgštis ir dioksinai. Hidrohloridinė rūgštis dirgina akis, odą ir kvėpavimo takus, o dioksinai gali pažeisti kepenis, nervų sistemą, silpninti imunitetą ir sukelti vėžinius susirgimus.
Poveikis aplinkai
Nekontroliuojamas atliekų ir augalų deginimas gali sukelti gaisrus, sunaikinti augaliją ir gyvūniją. Be to, degimo metu dėl sąlyginai žemos degimo temperatūros dūmuose ir pelenuose susidaro toksiškos pavojingos medžiagos, kurios pasklidusios ore nusėda ant aplink esančio dirvožemio ir augmenijos, patenka į vandens telkinius ir galiausiai į maisto grandinę.
Atliekų deginimo reikalavimai ir rekomendacijos
Lietuvoje atliekų ir augalų deginimas reglamentuojamas griežtais aplinkosaugos reikalavimais, todėl labai svarbu laikytis visų taisyklių. Svarbiausią informaciją galite rasti Aplinkos apsaugos departamento specialistų parengtoje atmintinėje.
- Sausą žolę, nendres, nukritusius lapus, šiaudus ir kitas augalinės kilmės liekanas lauko sąlygomis leidžiama deginti tik surinktas ar sugrėbtas į krūvas, kai nėra galimybės jų kompostuoti ar kitaip panaudoti, ir ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių. Deginimas turi būti nuolat stebimas, jį baigus, smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu ar smėliu.
- Jei deginamų augalų ar jų dalių kiekis viršija 5 m3 arba deginama keliose vietose vienu metu, apie tai ne vėliau kaip prieš 1 valandą būtina pranešti artimiausiam Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padaliniui.
- Draudžiama deginti bet kokias buitines atliekas, plastiko ir tekstilės gaminius, avalynę, baldus, kosmetikos produktus, maisto produktų pakuotes ir kitas atliekas, išskyrus atvejus, kai deginama mediena neapdorota jokiomis cheminėmis medžiagomis (dažais, lakais, klijais, impregnuojančiomis medžiagomis ir pan.).
- Draudžiama surinktus (sugrėbtus) augalus, jų dalis ar krūvas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 50 metrų nuo miško, aukštapelkės ar durpingos vietos, taip pat miestuose ir miesteliuose (išskyrus laužų kūrenimą, laužų kūrenimui nustatytose vietose).
Alternatyvos deginimui
Siekiant sumažinti neigiamą poveikį sveikatai ir aplinkai, rekomenduojama:
- Kompostuoti žaliąsias atliekas, tokias kaip vaisių ir daržovių likučiai, lapai, žolė, smulkios šakos ir pan. Tokiu būdu gaunate natūralią trąšą sklypuose augantiems augalams ar kambarinėms gėlėms, išsprendžiate nereikalingų maisto ir sodo atliekų panaudojimą.
- Priduoti į žaliosioms atliekoms skirtus konteinerius ar į specialias surinkimo aikšteles. Priduodamos žaliosios atliekos turi būti be priemaišų, pvz., be kartoninių dėžių, plastikinių maišelių ir pan.
- Naudoti nugenėtas šakas kaip biokurą arba medžio drožlių gamybai.
Atsakingas atliekų tvarkymas padeda išvengti neigiamo poveikio sveikatai ir gamtai, todėl labai svarbu laikytis nustatytų reikalavimų ir rinktis aplinkai draugiškus atliekų tvarkymo būdus.
Informaciją paruošė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Edita Runelė
Informacijos šaltiniai: https://aad.lrv.lt/lt
Nuotrauka: https://www.pixabay.com