Pastebima, kad labai dažnai asmenys, kurie nori atsikratyti nereikalingų kilogramų tikisi tai atlikti per labai trumpą laiką. Interneto platybėse galime atrasti daugybę įvairių dietų skambiais pavadinimais tačiau dar dažniau galime išgirsti įvairių nesėkmės istorijų, kada populiarios dietos nesuveikia. Kodėl taip nutinka?
Dažniausiai trumpalaikės dietos pasižymi mažu kaloringumu ir menka maisto produktų įvairovę. Kadangi jų trukmė trumpa, laikydamiesi mažo kaloringumo mitybos mes galime pastebėti, kad mūsų svoris krenta, tačiau grįžus prie įprastinio valgymo režimo, svoris dažniausiai grįžta. Tai vadinama „jojo efektu“. Dėl nevisavertės mitybos mūsų svoris nukrenta raumenų ir riebalų sąskaitą, tačiau grįžus prie įprastinės mitybos grįžta tik riebalinė masė. Dėl šios priežasties, atgauname pradinį svorį nuo kurio ir pradėjome, tačiau atrodome dar stambesni, todėl svarstyklėse matome tuos pačius skaičius, tačiau atrodome pilnesni. Nutikus „jojo efektui“ dažnai asmenis būna paveikti neigiamų emocijų, juos lydi nusivylimas, graužatis ar gėdos jausmai. Gali aplankyti ir tokios mintys, kaip „kodėl vieniems pavyksta, o man ne?“
Visada norisi pasakyti, jog bet koks pokytis gyvenime negali būti trumpalaikis, sėkmę lydi kantrybė. Tačiau už tai, kur kas svarbesnis yra požiūris. Visi pokyčiai turėtų vykti pozityviai. Pastebima, kad dažnai asmenys tarsi per prievartą pradeda sportuoti ar valgyti jiems anksčiau neįprastus maisto produktus, visa tai neteikia jokio džiaugsmo, todėl krenta motyvaciją vykdyti pokyčius ir toliau.
Pokytis lėkštėje
Daržovės ir vaisiai. Lietuvos gyventojai nepakankamai vartoja šviežių daržovių ir vaisių (kasdien daržoves vartoja tik 30,8 proc. gyventojų). Vaisiai ir daržovės turi daugybe vitaminų, mineralų, skaidulinių medžiagų, visa tai mums yra reikalinga kasdien. Per dieną rekomenduojama suvartoti 400g šių produktų – 3 porcijas daržovių ir 2 porcijas vaisių. Daržoves rekomenduojama valgyti kiekvieno valgiu metu, taip pat svarbu nepamiršti, kad jos turi sudaryti pusę mūsų pietų lėkštės, o kita pusė turėtų atitekti baltymų ir angliavandenių turintiems produktams. Suvartoti daugiau vaisių ir daržovių gali padėti ir matomumas namuose. Patariama, šiuos produktus laikyti, atviroje, lengvai matomoje namų vietoje.
Pilno grūdo produktai. Labai svarbu valgyti pilno grūdo produktus – košes, duonos gaminius, makaronus ir pan. Šie produktai turi daugiau skaidulinių medžiagų. Skaidulų per dieną mums reikia 25-30g, deja, bet nustatyta, jog Lietuvos gyventojai su maistu jų gauna nepakankamai ir šis skaičius siekia tik 16g. Skaidulos mūsų organizme yra tarsi šepetėliai – pagreitina žarnyno judesius, reguliuoja cukraus kiekį kraujyje ir mažina cholesterolį. Tai ypač svarbu, jeigu norime gerinti savo sveikatą. Svarbu prisiminti, kad skaidulų turi grūdinės kilmės produktai, daržovės ir vaisiai, sėklos, riešutai.
Liesesni produktai. Lietuviai jau eilę metų valgo per riebiai, dėl šios priežasties išauga širdies ir kraujagyslių ligos, nutukimas, cukrinis diabetas. Patartina į savo mitybą dažniau įsitraukti liesesnius mėsos ar pieno produktus, kurie turi mažiau sočiųjų riebalų rūgščių. Sočiosios riebalų rūgštys dalyvauja cholesterolio apykaitoje. Per daug vartojant sočiųjų riebalų rūgščių, padidėja cholesterolio koncentracija kraujyje. Nemažai žmonių vengia liesesnės mėsos, nes ją paruošus ji tampa sausa ar sprangi. Jeigu kepame orkaitėje, patartina maistiniu teptuku, ar šaukštelių apšlakstyti gaminį vandenių, citrinos sultimis ar vynu, tokiu būdų mėsa išlaikys savąją drėgmę. Jeigu kepate riebesnius mėsos gaminius, užtikrinkite, mėsos riebalų nutekėjimą, kad tai įvyktų reikalingos papildomos grotelės, o po apačią skardelė į kurią mėsos riebalai ir nutekėtų.
Sūrūs gaminiai. Rekomenduojamas druskos kiekis – 5g per dieną, nustatyta, jog lietuviai suvartoja 10g. 70-80 proc. druskos gauname su perdirbtais maisto produktais – įvairūs sūdyti užkandžiai ar mėsos gaminiai. Gausus druskos vartojimas skatina hipertenzijos, širdies ir kraujagyslių, inkstų ligų atsiradimą, didina infarkto, insulto, skrandžio vėžio bei priešlaikinės mirties riziką.
Saldūs gaminiai. Patartina savo mityboje sumažinti saldintus gėrimus, saldainius ar desertus. Didelis cukrų kiekio vartojimas siejamas su širdies ir kraujagyslių ligomis, sumažėjusiu imunitetu, smegenų insultu, cukriniu diabetu, nutukimu. Norint sužinoti, ar į maisto produktą papildomai įdėta cukraus arba kiek jame iš viso yra cukrų, reikėtų skaityti maisto produktų etiketes ir žiūrėti, ar sudedamųjų dalių sąraše įrašyta ,,cukrus“, ,,gliukozė“, ,,fruktozė“, ,,gliukozės sirupas“ ir pan., ir kiek cukrų yra 100 g produkto.
Pokytis mumyse
Požiūris. Jau minėjome, kad bet kokiems pokyčiams reikia kantrybės, bet taip pat ir meilės sau. Labai svarbu nukrypus šiek tiek nuo normų negraužti savęs. Kaltės jausmas gali sujaukti mūsų motyvaciją, turėti įtakos neigiamoms emocijoms. Svarbu suprasti, kad įvairūs užkandžiai ar saldumynai gali būti mūsų mitybos dalimi, jeigu jais mėgausimės saikingai.
Planavimas. Jeigu mes norime pradėti pokyčius, visada reikia susimąstyti kokie mūsų įpročiai yra šiandien ir kaip mes juos galėtumėme keisti. Svarbu viską daryti palengva. Galime pradėti nuo trumputės savo valgiaraščio apžvalgos, pabraukti produktus, kurių galėtų būti suvartota mažiau. Taip pat, galime apsvarstyti, kada būtų galima skirti laiko, kad ir ilgesniems pasivaikščiojimams gryname ore.
Šypsena. Nei vieno pokyčio nereiktų daryti prievartą. Visada norime, kad žmonės apie tai galvotų pozityviai, su šypsena. Juk visi pokyčiai vyksta vardan mūsų pačių sveikatos.