Perkant maisto produktus vertėtų atkreipti dėmesį į maisto produktų etiketes. Daugeliui tai atrodo tarsi sudėtingas „maisto pasaulis“ tačiau pasirinkti sveikesnį produktą galime kiekvienas. Keletas patarimu renkantis maisto produktus:
- Maisto produktų sudėtis. Labai svarbu atkreipti dėmesį į pačią pradžią. Dažniausiai visi išvardinti ingredientai yra surašyti nuo didžiausios vertės produkte iki mažiausios. Todėl jeigu pirmasis ingredientas yra cukraus ar riebalų šaltinis, tada patartiną tokį gaminį vartoti tik retkarčiais.
Cukraus ar riebalų šaltiniai gali būti užvardinti ir kitais pavadinimais, dažniausiai jie gali klaidinti vartotoją ir /ar tiesiog pirkėjas nesupras ingrediento reikšmės.
Riebalų šaltiniai kitaip: aliejai, taukai, kokosų aliejus, palmių aliejus.
Cukraus šaltiniai kitaip: cukrozė, maltozė, laktozė, dekstrozė, gliukozė, gliukozės sirupas, kukurūzų sirupas, maltodekstrinas, įvarių sulčių koncentratas (patarimas: sunku įsidėmėti visus šiuos pavadinimus, tačiau galime atsiminti galūnę -ozę,)
- Transriebalai arba kitaip riebalai „žudikai“. Transriebalai yra pramoniniai, tačiau gali būti ir natūralios kilmės. Natūraliai transriebalų yra atrajojančių gyvūnų (karvių, avių, ožkų) riebaluose – jų mėsoje ir pieno produktuose. Transriebalų gali susidaryti aukštoje temperatūroje (maždaug 220̊C ar aukštesnėje) kaitinant ar gruzdinant aliejų. Pramoniniai transriebalai susidaro cheminiu būdu, kai hidrinimo proceso metu augalinis aliejus paverčiamas pusiau kietais riebalais. Iš dalies hidrinti augaliniai aliejai yra pagrindinis pramoninių transriebalų šaltinis, kuriuose, priklausomai nuo gamybos technologijos, transriebalų kiekis svyruoja nuo kelių iki 50 proc. ir daugiau. Iš dalies hidrinti augaliniai aliejai naudojami margarinuose bei komerciniam maisto ruošimui (viešajame maitinime ir maisto gamybos pramonėje), jie patrauklūs maisto produktų gamintojams, kadangi pasižymi ilga tinkamumo vartoti trukme, yra stabilūs (gali būti pakartotinai kaitinami), jų pusiau kieta konsistencija ypač tinka kepiniams, saldumynams, greitam maistui gaminti.
Taigi, maisto produktų etiketėse transriebalus galime atpažinti iš tokių įrašų: „visiškai hidrinti riebalai“ arba „iš dalies hirdrinti riebalai“.
Transriebalai ypač didina širdies ir kraujagyslių ligas, nutukimą, II tipo cukrinį diabetą.
Pasaulio sveikatos organizaciją rūpinasi, jog iki 2023 metų maistas, kuriame būtų transriebalai būtų pašalintas iš nacionalinių maisto atsargų, taip siekiant jos pašalinti iš viso pasaulio gaminių.
- Druska. Per dieną žmogui rekomenduojama druskos suvartoti 5g., tačiau 2021 metais pristatytas „Natrijod tyrimas: druskos ir jodo suvartojimas populiacijoje – nacionalinės rekomendacijos“ atskleidė, jog lietuviai druskos suvartoja vidutiniškai 10 g. Dažniausiai apie 70% suvartotos druskos dienoje gauname iš maisto produktų gaminių, tokių kaip įvairūs mėsos gaminiai – dešros, konservai, sūdyti žuvies gaminiai, užkandžiai ir pan. Per didelis druskos vartojimas didina hipertenzijos riziką. Todėl patartina ypač atidžiai pažvelgti druskos kiekį šiose gaminiuose.
- Siekiant išsirinkti sveikatai palankius maisto produktus reiktų atkreipti dėmesį į maistingumo deklaraciją. Tai viena iš pagalbų mums, vartotojams, norint įvertinti gaminio maistingumą bei palankumą sveikatai. Pateikiame lentelę, kurioje rasite riebalų, sočiųjų riebalų, cukrų ir druskos kiekius. Šios lentelės dėka, atsižvelgus į skilti „nedidelis kiekis“ galime ieškoti sveikesnių gaminių ar produktų.
| NEDIDELIS KIEKIS100 g produkto | VIDUTINIS KIEKIS100 g produkto | PER DAUG 100 g produkto | |
| Riebalai | Iki 3 g. | 3-20 g. | Daugiau nei 20 g. |
| Sotieji riebalai | Iki 1,5 g. | 1,5 – 5 g. | Daugiau nei 5 g. |
| Cukrūs | Iki 5 g. | 5-15 g. | Daugiau nei 15 g |
| Druska | Iki 0,3 g. | 0,3 – 2 g. | Daugiau nei 2 g. |
Šaltiniai:
https://www.who.int/teams/nutrition-and-food-safety/replace-trans-fat
https://vmvt.lt/maisto-sauga-ir-kokybe/akrilamidai-ir-transriebalai/transriebalai