Neretai mūsų visuomenėje smurtas yra supaprastinamas ir suvokiamas tik kaip fizinis ir seksualinis smurtas, kai lieka žymių ant kūno ir tai yra realiai matoma. Tačiau smurtas reiškiasi labai įvairiai, ir dažnai mažiau pastebimas smurtas yra kur kas stipresnis ir sukelia didesnius padarinius nei akivaizdžiai matomas smurtas. Labai dažnu atveju vienos smurto rūšies santykiuose nebūna. Dažniausiai tai yra kombinacija dviejų ar net trijų smurto rūšių, pavyzdžiui, seksualinis smurtas yra lydimas fizinio bei psichologinio smurto arba ekonominis smurtas kombinuojamas su psichologiniu. Reikia paminėti, kad visos smurto rūšys yra tyčinės, siekiant kitą asmenį pažeminti, įskaudinti, užgauti.
Tai kokios yra smurto rūšys ir kaip jos pasireiškia? Išskiriamos penkios smurto rūšys: fizinis, psichologinis, seksualinis, ekonominis ir nepriežiūra.
Fizinis smurtas. Įvairūs būdai, neretai naudojant papildomas priemones (daiktus, lazdas, virves, skysčius ir pan.), kuriais kitam asmeniui yra sukeliamas fizinis skausmas, žala – mušimas, spardymas, stumdymas, smaugimas, deginimas, surišimas, kaulų laužymas ir t. t.
Ši smurto rūšis yra lengviausiai atpažįstama, lyginant su kitomis rūšimis, nes ji yra matoma akivaizdžiai – mėlynės, sumušimai, nubrozdinimai, nudeginimai ir pan. Fizinis smurtas beveik visada yra lydimas psichologinio smurto. Smurtautojas neretai pradeda smurto „kelionę“ nuo psichologinio, kuris perauga į fizinį smurtą.
Psichologinis smurtas. Bene sunkiausiai atpažįstama ir įrodoma smurto rūšis, kuri pasireiškia įvairiais kito žmogaus įžeidinėjimais, žeminimais, grasinimais, kritikavimu, jausmų ar įsitikinimų ignoravimu bei sumenkinimu ar išjuokimu. Dažnu atveju smurtautojai meluoja, manipuliuoja, grasina (pvz., kad atims vaikus), persekioja darbe ir net riboja aukos laisvę (neleidžia bendrauti su draugais, šeimos nariais, draudžia lankyti mėgstamą veiklą ir pan.).
Ši smurto rūšis daro neigiamą įtaką aukos psichologinei ir emocinei sveikatai. Tokie asmenys dažnai jaučiasi pažeminti, nuvertinti, sumenkinti, nevisaverčiai ir pan.
Seksualinis smurtas. Seksualinio pobūdžio priekabiavimas, kuris paprastai apima nepageidaujamus gestus. Tai reiškia, kad viskas vyksta prieš kito asmens valią, norą ir sutikimą. Kaip pasireiškia seksualinis smurtas? Nepadorūs prisilietimai, neretai liečiamos intymios kūno vietos, liepimas nusirengti, asmuo yra fotografuojamas, rodomi pornografiniai filmai ir dažnu atveju liepiama tai atkartoti, vertimas lytiškai santykiauti, seksualinio pobūdžio komentarai, juokeliai ar net klausimai.
Dažniausiai seksualinis smurtas yra naudojamas poroje, santykiuose, šeimose ir sunkiai atpažįstamas, nes moteris ar vyras, žmona ar vyras galvoja, kad tokia yra jo pareiga – suteikti savo partneriui (-ei) malonumą, net jeigu asmuo to nenori.
Ekonominis smurtas. Ši smurto rūšis dažniausiai pasitaiko šeimos, partnerių santykiuose ir neretai jis taikomas moterims. Kokios gali būti ekonominio smurto formos? Išlaidų, pirkinių kontroliavimas; nuolatinis tikrinimas, kas buvo įsigyta; draudimas dirbti arba kaip tik vertimas dirbti, kad kuo didesnę sumą pinigų parneštų į namus; atimami visi pinigai, vertimas prašyti pinigų savo ar šeimos reikmėms, net ir būtiniausiems dalykams (pvz., vaiko rūbams); vienvaldiškas biudžeto ir išlaidų kontroliavimas.
Nepriežiūra arba apleidumas. Nepriežiūra ar apleidumas retai kada būna įvardijama kaip smurto rūšis, tikriausiai dėl to, kad neturime pakankamai informacijos apie tai. Šią smurto rūšį beveik visada patiria mažamečiai bei silpniausieji (turintys priežiūros bei slogos poreikių), kuriems yra gyvybiškai reikalinga artimųjų, aplinkinių pagalba, kad išgyventų.
Nepriežiūra / apleidumas yra ilgalaikis asmens psichinių bei fizinių, dažniausiai vaiko, poreikių netenkinimas, dėl ko gali kilti grėsmė vaiko funkcionavimui bei vystymuisi. Nepriežiūros atpažinimas – asmuo būna nevalgęs, išsekęs; rūbai būna purvini, suplyšę, per dideli ar maži; asmuo dažnai būna vienas; jeigu tai yra vaikas – pamirštama jį pasiimti iš ugdymo įstaigos; visada vėluoja į pamokas ar kitas veiklas; nesudaryta galimybė lankytis pas gydytojus; asmuo nesocializuotas, gali būti, kad nelanko ugdymo įstaigos ar popamokinės veiklos; tėvai, globėjai ar kiti artimieji piktnaudžiauja psichoaktyviosiomis medžiagomis ir t. t.
Tačiau visada galime užkirsti kelią smurtautojui. Nesvarbu, smurtauja prieš jus ar kitą asmenį. Visada galite kreiptis pagalbos.
Dalijamės pagrindinėmis pagalbos galimybėmis:
- Jūsų artimieji, ugdymo įstaigos darbuotojai, specialistai – psichologai, sveikatos specialistai ir pan.
- Policija, greitoji pagalba – 112.
- ePolicija.lt.
- Vaiko teisių linija (tel. 8 800 10800 (I–IV – 8.00–19.00 val., V – 8.00–18.00 val.).
- Vaikų linija (tel. 116 111).
- Jaunimo linija (tel. 8 800 28888).
- Pagalbos moterims linija (8 800 66366).
- Vyrų linija (tel. 8 670 00027).
- Specializuotos kompleksinės pagalbos centras (tel. 8 700 55516, I–V – 8.00–18.00 val.).
Taip pat jaunuoliai (14–29 m.) gali kreiptis į Visuomenės sveikatos biuro jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų koordinatorę Laura Butkevičienę (tel. +370 640 93341) arba psichologę Jolantą Kundrotienę (tel. +370 659 21724).
Informaciją parengė: Jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų koordinatorė Laura Butkevičienė