Specialistai informuoja, kad bendras sergamumo gripu, ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis Lietuvoje per savaitę padidėjo. Lapkričio 7–13 d. bendras sergamumo minėtomis ligomis rodiklis siekė 707,9 atvejo 100 tūkst., ankstesniąją savaitę (lapkričio 7–13 d.) jis buvo mažesnis – 672,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Sergamumo statistika
- Lyginant 45-osios ir 46-osios šių metų savaitės duomenis, matyti, kad susirgimų gripu ir ŪVKTI skaičius padidėjo, o COVID-19 liga – sumažėjo.
- NVSC duomenimis, mažiausias sergamumo šiomis ligomis rodiklis praėjusią savaitę užregistruotas Utenos apskrityje, o didžiausias – Kauno apskrityje.
- Pastarąją savaitę į šalies ligonines dėl gripo buvo paguldyta 18 asmenų, iš kurių 16 priklausė 0–17 metų amžiaus grupei, lapkričio 7–13 d. dėl gripo buvo paguldytas 1 suaugęs žmogus.
Primename, kad Lietuvos apskričių ir kiekvieno jų rajono sergamumo rodiklius galima rasti ČIA.
Plaktas „Tu peršalai? Ar tau gripas?“ čia.
Sergamumo gripu ir ŪVKTI duomenys apskrityse:
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, 2022 m. 45 sav. ŪVKTI simptomus turintiems pacientams iš viso buvo paimta 216 ėminių, iš kurių 5-uose ėminiuose buvo rastas A tipo gripo virusas (netipuotas), 26-uose – respiracinis sincitinis virusas (RSV).
Sergamumas gripu ir ŪVKTI Lietuvoje gripo sezonų metu nuo 2019 m.:
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, Europoje 45-ą metų savaitę iš 38 410 mėginių, imtų gripo virusui nustatyti, 1 179 buvo teigiami (A tipo gripas sudarė 89 proc., B tipo – 11 proc.).
Europos savaitiniai duomenys apie nustatytus gripo virusus pagal tipą 2022–2023 m. sezonu:
Informacija pasiekiama adresu https://flunewseurope.org/VirusCharacteristics
Prevencija
Primename, kad saugantis gripo patariama:
- Dažnai plauti rankas (mažiausiai 20-40 sekundžių) bei naudoti rankų dezinfekciją.
- Laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo, panaudotas servetėles išmesti.
- Drėgnu būdu valyti ir vėdinti patalpas, neliesti galimai užkrėstų paviršių.
- Vengti žmonių susibūrimų ir sergančių žmonių.
- Neplautomis rankomis neliesti veido srities.
- Susirgus kreiptis į gydymo įstaigą ir likti namuose.
- Ne mažiau svarbu pasirinkti šiam metų laikui tinkamus drabužius ir avalynę, valgyti daugiau vaisių ir daržovių.
- Nuolat stiprinti savo sveikatą – grūdintis, laikytis sveikos mitybos, fizinio aktyvumo rekomendacijų ir pan.
Efektyviausia priemonė
Skiepai – efektyviausia priemonė nuo gripo, pneumokokinės infekcijos ar COVID-19.
Gripo vakcinos efektyvumas priklauso nuo vakcinoje esančio ir aplinkoje cirkuliuojančio gripo viruso antigenų atitikimo, nuo skiepijamų asmenų imuniteto būklės ir amžiaus. Vyresnio amžiaus asmenims patartina skiepytis vėliau – lapkričio-sausio mėnesiais. Jie apsaugo nuo sunkių ligos komplikacijų, lėtinių ligų paūmėjimo ar mirties. Įprastai skiepijimo sezoninio gripo vakcina laikotarpis kasmet prasideda rugsėjo–spalio mėnesiais, kai tik asmens sveikatos priežiūros įstaigos gauna vakciną, o skiepytis nuo sezoninio gripo galima iki vakcinos galiojimo termino pabaigos. Tiksli vakcinos galiojimo data priklauso nuo gamintojo ir yra nurodoma ant pakuotės. Pasiskiepijus imuninis atsakas susiformuoja po dviejų savaičių. Jeigu dar nesuspėjote pasiskiepyti, turite galimybę tai padaryti. Nemokamai nuo gripo skiepijami rizikos grupėms priklausantys asmenys:
- 65 m. ir vyresni asmenys;
- nėščiosios;
- asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose;
- asmenys, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
- sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.
Asmenys, vieno vizito metu, norintys iš karto pasiskiepyti nuo kelių skirtingų ligų, turi kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Skiepijimo statistika
Šiemet šalies gydymo įstaigos gavo daugiau nei 202 tūkst. gripo vakcinos dozių, skirtų rizikos grupių asmenų skiepijimui. Nemokamai sezoninio gripo vakcina šį gripo sezoną (rugsėjo-spalio mėn.) Lietuvoje pasiskiepijo 126 604 rizikos grupėms priklausantys asmenys, iš jų beveik 69 proc. (87 067) sudarė 65 m. ir vyresni šalies gyventojai, 20,8 proc. (26 408) – asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis, 7,7 proc. (9 815) – sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, 2,1 proc. (2 781) – asmenys, gyvenantys socialinės globos bei slaugos įstaigose ir 0,4 proc. (533) – nėščiosios.
Informaciją paruošė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Arūnė Eismontė
Informacijos šaltinis: https://nvsc.lrv.lt/
Nuotrauka: https://www.pixabay.com