Klaipėdos miesto oro kokybės matavimo stotelės fiksuoja kietųjų dalelių paros normos viršijimą. Kietųjų dalelių ore vidutinė paros ribinė vertė yra 50 mg/m3. Šiandien Šilutės plente esančioje stotelėje fiksuojama 52,86 μg/m3 koncentracija, o miesto centre esančioje stotelėje fiksuojamas vidutinis užterštumas – 49,46 μg/m3 koncentracija (dar normos ribose, tačiau tikėtina, jog užterštumas dienos eigoje dar kils).
Kietųjų dalelių poveikis žmonių sveikatai
Kietosios dalelės – tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų – rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių, biologinių komponentų (alergenų, mikroorganizmų). Didesnės kietosios dalelės (KD10) paprastai paveikia viršutinius kvėpavimo takus, nukeliauja iki bronchų, dažniausiai sukelia kosulį ir čiaudulį, o smulkiosios (KD2,5) patenka į plaučius, kraują ir gali paveikti ne tik kvėpavimo, bet ir kraujotakos sistemos organus, pabloginti vidaus organų funkciją, apsunkinti lėtinių ligų eigą. Dėl savo kompleksinės cheminės ir fizinės sudėties, kietosios dalelės sukelti ir specifinį poveikį sveikatai, būdingą konkrečiai cheminei medžiagai, esančiai jų sudėtyje pvz., dėl suodžiuose esančių poli aromatinių angliavandenių, suodžių KD2,5 yra toksiškos ir kancerogeninės.
Užterštumas kenkia visų žmonių sveikatai, tačiau jautriausi yra vyresnio amžiaus žmonės, kūdikiai, vaikai, nėščiosios bei asmenys sergantys bronchine astma ir kitomis lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis.
Pagrindinės padidėjusio oro užterštumo priežastys:
- oro teršalų pernaša iš rytų, pietryčių;
- vidutiniškai palankios ir/ar nepalankios meteorologinės sąlygos (tęsiasi sausų dienų periodas);
- judančio transporto sukelta pakeltoji tarša (ypač keliuose ir gatvėse, kurios neturi kietos dangos);
- užmiestyje intensyviai vykstanti javapjūtė;
- vykdomi įvairūs statybų darbai.
Rekomendacijos ir atsargumo priemonės
Norint apsisaugoti nuo kietųjų dalelių rekomenduojama:
- Nedeginkite jokių atliekų naudojamuose šildymo įrenginiuose (katiluose, židiniuose, krosnyse).
- Rizikos grupei priskirtiems asmenims, pvz., sergantiems lėtinėmis ligomis (astma, širdies ar plaučių ligomis ir kt.) patariame lauke būti toliau nuo matomų taršos šaltinių (judrių gatvių, rūkstančių kaminų, vietų kuriose jaučiamas specifinis kvapas), kitu atveju likti namuose ir stebėti sveikatą.
- Atsisakykite aktyvių sportinių užsiėmimų lauke – bėgiojimo, vaikščiojimo. Jei vis dėlto suplanavote laiką lauke siūlome pasirinkti vietas toliau nuo taršos šaltinių, o aktyvumo trukmę koreguoti pagal savijautą.
- Jei įmanoma išvykite toliau iš miesto.
- Ribokite lauke buvimo laiką.
- Atsisakykite intensyvaus fizinio krūvio.
- Vaikščiokite atokiau nuo didžiųjų miesto gatvių.
- Dėl darbo ar kitų priežasčių ilgą laiką būnantiems užterštose vietose patariame dėvėti vienkartines medicinines kaukes.
- Naudokitės viešuoju transportu.
- Esant labai aukštam oro užterštumo indeksui būnant patalpose neatidarinėkite langų.
Pajutus sveikatos sutrikimus kreiptis į gydymo įstaigą.
Detalesnius oro kokybės tyrimų duomenis galima rasti Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainės skiltyje „Oro kokybės rodikliai“.
Kietųjų dalelių koncentraciją šiuo metu galima stebėti http://193.219.53.11/ap3/
Koncentracijų reikšmės:
- Labai žemas arba Žemas – oro kokybė gera, galite mėgautis švariu oru.
- Vidutinis – jautrios gyventojų grupės (vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, nėščios moterys ) turėtų vengti ilgesnių pasivaikščiojimų ar kitos aktyvesnės veiklos prie intensyvaus eismo gatvių, sankryžų.
- Aukštas – aktyvia veikla atvirame ore gali užsiimti tik visiškai sveiki žmonės; siekiant išvengti dar didesnio oro užterštumo, rekomenduojama nevažiuoti savu automobiliu, patariama naudotis viešuoju transportu.
- Labai aukštas – stenkitės kuo mažiau būti atvirame ore; būdami patalpose, neatidarykite langų; pajutę sveikatos sutrikimus, kreipkitės į gydytoją.