Raudonukė – tai infekcinė virusinė liga, pasireiškianti odos bėrimu, padidėjusiais pakaušio ir kaklo limfmazgiais, karščiavimu, retesniais atvejais sąnarių skausmais ir uždegimu. Nors vaikams ši liga dažniausiai būna lengva, suaugusiems ir ypač nėščioms moterims, ji gali sukelti rimtų komplikacijų.
Įgimtas raudonukės sindromas – vaisiaus užsikrėtimas raudonukės virusu po motinos užsikrėtimo nėštumo metu. Jei moteris suserga raudonuke per pirmus tris nėštumo mėnesius, labai tikėtina, kad įvyks persileidimas arba kūdikiui pasireikš kurtumas, katarakta, širdies ydos, mokymosi ir kiti sutrikimai.
Simptomai ir ligos eiga
Raudonukės virusas plinta oro lašeliniu būdu arba per tiesioginį ar netiesioginį sąlytį su užsikrėtusio asmens nosiaryklės išskyromis. Tai yra ypač užkrečiama infekcija. Vienintelis infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus. Raudonuke sergantis asmuo būna užkrečiamas vieną savaitę iki išbėrimo ir 6 dienos nuo bėrimo pradžios. Užsikrėsti galima ir nuo besimptome infekcija sergančių asmenų.
Raudonukė paprastai yra lengvai persergama liga, kartais sergama besimptome ligos forma, kuria dažniausiai serga vaikai. Persirgus susiformuoja imunitetas visam gyvenimui. Suaugusiesiems gali pasireikšti 1–5 dienų karščiavimas, galvos ir sąnarių skausmai. Tipiškas raudonukės pasireiškimo požymis yra eriteminis makulopapulinis bėrimas (lygus odos paraudimas, kurį dengia susiliejantys guzeliai, mazgeliai). Šis bėrimas pirmiausia prasideda veido srityje, vėliau plinta į visą kūną.
Inkubacinis raudonukės periodas trunka 13–20 dienų. Ligoniai skundžiasi bendru silpnumu, nedideliu galvos skausmu, karščiavimu (iki 38–39 °C), kartais raumenų ir sąnarių skausmais. Raudonukei būdingas ausų ir pakaušio limfmazgių padidėjimas, kuris atsiranda dažniausiai prieš bėrimą ir išlieka 5–8 dienas. Raudonukės diagnozės patvirtinimui yra svarbu atlikti serologinius ir molekulinius tyrimus.
Komplikacijos
Raudonukės komplikacijų pasitaiko retai, tačiau liga labiausiai pavojinga besilaukiančioms moterims. Susirgus per pirmus tris nėštumo mėnesius yra 20 proc. tikimybė, kad įvyks persileidimas ir net 90 proc., kad gimęs kūdikis turės įgimtą raudonukės sindromą, kuris gali sukelti kurtumą, kataraktą, širdies ydas ar kitas sveikatos problemas. Kitos pasitaikančios komplikacijos yra trombocitų sumažėjimas kraujyje, galvos smegenų uždegimas bei poliartritas.
Epidemiologinė situacija
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenis, 2023 metais Europoje buvo užregistruoti 345 raudonukės atvejai, apie kuriuos pranešė 17 šalių. Daugiausia atvejų užfiksuota Lenkijoje, Kirgizijoje, Tadžikistane, Turkijoje ir Ukrainoje. Iš jų 76 % buvo kliniškai įtariami, o 23 % – patvirtinti laboratoriniais tyrimais.
2024 metų sausio mėnesį, PSO duomenimis, 12 raudonukės atvejų buvo užregistruota tik trijose šalyse – Vokietijoje, Lenkijoje ir Švedijoje. Likusios 26 šalys nepranešė apie nė vieną atvejį.
Laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2025 m. sausio 31 d. iš viso užregistruoti 224 raudonukės atvejai. Dauguma jų – Lenkijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Italijoje ir Latvijoje.
Paskutiniai raudonukės atvejai Lietuvoje buvo užregistruoti 2023 metais. Abu susirgę vaikai buvo neskiepyti, nebuvo išvykę iš Lietuvos ir neturėjo kontakto su užsienyje gyvenančiais asmenimis. 2022 metų pabaigoje, raudonukė buvo diagnozuota nėščiai moteriai Vilniaus apskrityje.
Gydymas ir prevencija
Specifinio gydymo nuo raudonukės nėra, taikomas simptominis gydymas, skirtas palengvinti ligos požymius.
Vienintelis būdas apsisaugoti nuo raudonukės – skiepai, konjuguota MMR vakcina. Ji apsaugo nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės. Tai saugi ir veiksminga profilaktinė priemonė. Po vakcinacijos gali pasireikšti tokios lengvos reakcijos kaip karščiavimas, paraudimas ar patinimas injekcijos vietoje. Viena MMR vakcinos dozė yra bent 95 proc. efektyvi apsaugant nuo klinikinės raudonukės. Tyrimai rodo, kad po vienos dozės 99 proc. vaikų susidaro antikūnai ir imunitetas išlieka ilgalaikis. Tačiau laikui bėgant antikūnų lygis gali mažėti, tad didesnei apsaugai užtikrinti rekomenduojamos dvi vakcinos dozės. Pirmoji dozė daugelyje Europos šalių skiriama 10–18 gyvenimo mėnesį. Antroji dozė gali būti skiriama praėjus vienam ar daugiau mėnesių nuo pirmosios dozės, kaip numatyta nacionaliniame skiepijimų kalendoriuje.
Raudonukė yra kontroliuojama liga, tačiau dėl galimų rimtų komplikacijų, ypač nėštumo metu, labai svarbu išlaikyti aukštą skiepijimo lygį.
Informaciją paruošė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Edita Runelė
Informacijos šaltiniai:
https://vaccination-info.europa.eu/lt/raudonuke
https://measles-rubella-monthly.ecdc.europa.eu
https://www.mdpi.com/2076-393X/12/6/696
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/38932424
Nuotrauka: https://www.pixabay.com