Parengė Šarlotė Einikienė, psichologė, atsakinga už pagalbos savižudybės krizėje esantiems teikimo tinklo koordinavimą
Lapkričio 19 diena – Tarptautinė vyrų diena. Kodėl ją svarbu minėti ir kodėl turėtumėme atkreipti dėmesį į vyrus? Remiantis Higienos instituto 2018–2023 metų duomenimis, Klaipėdos mieste vyrai, lyginant su moterimis, nusižudo žymiai dažniau ir daugiau. Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad seniai nebegyvename nuostatomis, kad vyrai negali verkti, kad turi būti tvirtos šeimos galvos, ir net primiršome dainas, kad „vyrams visai nebaisu, jei jų veidus papuoš randai“, rūpestį kelianti statistika nemažėja. Kyla natūralūs klausimai: kodėl vyrai žudosi dažniau? Kodėl nesinaudojama pagalbos galimybėmis? Kodėl vyrai bijo kalbėti apie problemas?
Didysis klausimas „Kodėl?“
Vyrai dažniau nei moterys pasirenka savižudybę, o šios tendencijos priežastys yra įvairialypės ir reikalauja plataus požiūrio.
Biologiniai veiksniai – didesnis testosterono lygis – gali būti susiję su padidėjusia rizika impulsyviems veiksmams, įskaitant savižudybę. Nors šie veiksniai yra plačiai aptarinėjami mokslinėje literatūroje, reikia atlikti daugiau tyrimų, kad būtų galima visiškai suprasti sudėtingus veiksnius, lemiančius lytinius skirtumus savižudybių dažnumo atžvilgiu.
Pastebėta, kad ekonominiai sunkumai turi sąsają su mintimis apie savižudybę. Lietuvoje atliktas mokslinis tyrimas parodo, kad vyrų mintys apie savižudybę galimai susijusios su asmeninės finansinės padėties subjektyviu vertinimu (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, 2019). Neapsiribojama tik finansiniais sunkumais, įvardijami įvairūs įvykiai, kurie susiję su „vyriškumo“ praradimu: skyrybos, seksualinės problemos, lyčių vaidmenų pasikeitimas ir kiti įvykiai (Skruibis, Grigienė, 2022). Tęsiant vyriškumo temą minima, kad vyrai dažniau renkasi labiau smurtinius ir žiauresnius savižudybės metodus, kurie dažniau baigiasi mirtimi. Manoma, kad šis pasirinkimas taip pat galimai susijęs su „vyriškumo“ įrodymu (Skruibis, Grigienė, 2022; Mankowski, Smith, 2016).
Po dauguma šių aspektų slypi iškreiptas „vyriškumo“ suvokimas, kuris pripildytas pasenusių nuostatų bei sau taikomų ribojimų. Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad vyrai dažniau linkę slopinti neigiamas emocijas ir vengti kreiptis pagalbos dėl psichologinių problemų ir išgyvenamų sunkumų. Dažnai tai lemia požiūris, kad vyrai negali būti silpni, turi būti nepajudinami ir mąstyti šaltu protu.
Vyras: mūro siena ar žmogus?
Skruibis ir Grigienė (2022) dalinasi, kad Vilniaus universiteto Suicidologijos tyrimų centro psichologai atliko tyrimą, kuriame apklausė įvairaus amžiaus vyrus apie tai, kaip jie supranta vyriškumą savižudybių kontekste. Tyrimas atskleidė, kad dažniausiai pasitaikantys atsakymai tarp vyrų, turinčių minčių apie savižudybę, susiję su emocijų valdymu, slopinimu ir kylančių jausmų slėpimu. Taigi, kas tas „vyriškumas“?
Mankowski ir Smith (2016) teigia, kad vyriškumas apibrėžiamas kaip identitetas, kuriam yra priskirtas socialinis vaidmuo. Kalbama, jog socializuojant berniukus ir vyrus pabrėžiama ir skatinama neigti arba vengti visko, kas stereotipiškai būtų manoma kaip „moteriška“, patariama būti agresyviems, atsiriboti emociškai ir fiziškai nuo kitų vyrų. Akcentuojamas polinkis į sėkmę, konkurenciją bei galią. Tyrimai teigia, kad toks rigidiškas vyriškumo suvokimas gali neigiamai atsiliepti emocinei sveikatai: gali susiformuoti depresija, naudojami prasti įveikos būdai, nepriimama pagalba bei žudomasi. Tarpasmeniniu lygmeniu gali kilti smurtas, sveikatai nepalankūs įpročiai – psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, mažas fizinio aktyvumo lygis ir kita.
Nepamirštama įvardinti, kad didžiausia vertybė vyriškumo kontekste yra racionalumas ir gebėjimas mąstyti „išjungus“ emocijas (Mankowski, Smith, 2016). Tačiau tai skamba nelabai žmogiškai. Emocijų išjungti tiesiog neįmanoma, tačiau įmanoma jas nuslopinti. Vienas iš tokių būdų – tai psichoaktyviųjų medžiagų – narkotikų ir alkoholio – vartojimas, kuris labai prisideda prie vyrų savižudybių atvejų.
Žalingas vartojimas dažnai siejamas su prastais problemų ir emocijų įveikos įgūdžiais bei kitomis psichikos sveikatos problemomis. Toks vartojimas dvigubai dažniau pasireiškia vyrams nei moterims (Mankowski, Smith, 2016). Mazulytės-Rasytinės, Grigienės ir Gailienės (2023) tyrimas nurodo, jog vyrai alkoholį vartoja sudėtingiems jausmams ir mintims slopinti. Tyrime žalingas alkoholio vartojimas buvo nustatytas kaip vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių savižudybės rizikai. Alkoholis prisideda prie savižudybės įvykio, skatindamas atsiribojimą ir impulsyvumą (Pompili ir kt., 2010).
Kaip padėti?
Amerikos psichologų asociacija pabrėžia, kad dirbant ir bendraujant su vyrais svarbu atpažinti ir žinoti neigiamus perdėto vyriškumo padarinius: priklausomybę nuo psichoaktyviųjų medžiagų, savižudybės riziką bei vyrų tendenciją nepriimti pagalbos, jos neieškoti ir tikėti, kad viską gali įveikti patys. Taip pat skatinama atpažinti ir mažinti vyrų agresiją ir polinkį į smurtą; svarbu skatinti vyrus atsigręžti į savo sveikatą ir proaktyviai ją saugoti. Pabrėžiamas ir pozityvus vyriškumas: „Tai, kas kareivį gali išgelbėti karo lauke, gali sugriauti romantinius arba šeiminius santykius namuose“. Pripažinus, kad vyriškas tvirtumas momentais yra svarbus norint išgyventi sudėtingas situacijas, tačiau jis neturi tapti savo vertės matu (Pappas, 2019).
Patiriant nemalonias emocijas ar mintis, išgyvenant sudėtingą laikotarpį, galima sekti šiomis gairėmis siekiant pagerinti psichikos sveikatą:
- Atpažinti ir priimti savo emocijas kaip natūralias ir sveikas. Mes, žmonės, nejausti tiesiog nemokame, tai užkoduota mūsų organizme ir nervų sistemoje. Mitai apie neverkiančius berniukus yra seniai užmiršti ir šiuo metu skatinamas žmonių neskirstymas pagal lytis. Verkti, liūdėti, pykti ir jausti gali visi žmonės, nepaisant jų lyties.
- Atpažinti simptomus. Kai sunku suvokti, kas vyksta mūsų vidiniame emocijų pasaulyje, galime atsigręžti į fizinį kūną. Pastebėkite, ar nesutriko miegas, apetitas, ar neatsirado irzlumas.
- Išrašyti savo mintis. Rašymas yra puiki terapinė priemonė, kuri nereikalauja dalintis savo mintimis su kitu žmogumi. Rašymas yra veiksmingas savo procesu, o ne rezultatu. Daugiau apie rašymo naudą psichikos sveikatai gerinti galite rasti visuomenės sveikatos biuro straipsnyje (https://www.sveikatosbiuras.lt/naujienos/psichikos-sveikata/rasymo-galia-ar-rasymas-gali-padeti-iveikti-stresa-ir-pagerinti-emocine-bukle/).
4. Turėti savo palaikymo ratą. Niekada neprivalome visko išbūti vieni. Pravartu pabandyti identifikuoti, kas Jūsų aplinkoje gali Jus išklausyti ir būti šalia.
5. Sumažinti sveikatai nepalankius įveikos būdus – rūkymą, alkoholio vartojimą, nesaugius lytinius santykius, lošimą ir kt.
6. Kreiptis profesionalios pagalbos.
(Cleveland Clinic, 2024).
Lietuvoje viena žinomiausių grupių vyrams yra „Gentys“. „Gentys“ save apibūdina kaip erdvę, skirtą vyrų asmeniniam augimui, tarpusavio palaikymui ir bendruomeniškumui. Grupė siūlo įvairius grupių ir renginių formatus, pritaikytus skirtingiems poreikiams – nuo trumpų intensyvių programų iki ilgalaikių asmeninio augimo grupių. Kviečiame pasidomėti apie grupės „Gentys“ veiklą, dalyvavimo sąlygas https://www.gentys.lt/.
Tikimės, jog perskaičius straipsnį kils mažiau abejonių kreiptis reikiamos pagalbos ir padėti sau. Sukurkime saugią erdvę vyrams, kurioje jie galėtų būti atviri, laisvai jaustis ir priimti savo emocijas.
Šaltiniai:
- Skruibis, P. ir Grigienė, D. (2022). Kodėl vyrai nusižudo dažniau nei moterys? Rasta: https://www.lrt.lt/naujienos/mokslas-ir-it/11/1785681/kodel-vyrai-nusizudo-dazniau-nei-moterys
- Lietuvos Respublikos Sveikatos Apsaugos Ministras. Įsakymas dėl nacionalinio savižudybių prevencijos veiksmų 2020–2024 metų plano patvirtinimo (2020 m. rugsėjo 9 d. Nr. V-2008). https://e seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/25d91842f28811eab72ddb4a109da1b5
- Mankowski, E. S., & Smith, R. M. (2016). Men’s mental health and masculinities. Doi: 10.1016/B978-0-12-397045-9.00182-8
- Pappas, S. (2019). APA issues first-ever guidelines for practice with men and boys. Rasta: https://www.apa.org/monitor/2019/01/ce-corner
- Pompili, M., Serafini, G., Innamorati, M., Dominici, G., Ferracuti, S., Kotzalidis, G. D., … & Lester, D. (2010). Suicidal behavior and alcohol abuse. International journal of environmental research and public health, 7(4), 1392-1431. Doi: 10.3390/ijerph7041392
- Cleveland Clinic. (2024). Men’s Mental Health: 11 Tips for Taking Care of Your Whole Self. Rasta: https://health.clevelandclinic.org/tips-for-taking-care-of-mens-mental-health
- Mazulyte-Rasytine, E., Grigiene, D., & Gailiene, D. (2023). Suicide risk, alcohol consumption and attitudes towards psychological help-seeking among Lithuanian general population men, conscripts and regular active duty soldiers. International journal of environmental research and public health, 20(4), 3457. Doi: 10.3390/ijerph20043457
- Higienos institutas. Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras. Mirties priežasčių paieškos priemonė (2018–2023).