Motinos pienas yra geriausias kūdikio maistas tiek dėl savo trumpalaikės, tiek dėl ilgalaikės naudos kūdikiui ir motinai [1, 7]. Jis teigiamai veikia kūdikių išgyvenamumą ne tik dėl tiekiamos energijos ir maistinių medžiagų, bet ir dėl apsauginių imunologinių faktorių. Išimtinis žindymas turi įtakos tokiems svarbiems aspektams kaip fizinis augimas, neurologinis vystymasis, skonio priėmimas, alergijos rizikos mažinimas, dantų sąkandžio sutrikimai ir ryšys tarp vaiko ir mamos [7]. Motinoms žindymas siejamas su mažesne invazinio krūties vėžio ir kiaušidžių vėžio rizika, greitesniu įprasto svorio atgavimu [1, 6].
Išimtinis žindymas yra kūdikio maitinimas tik motinos pienu (motinos ar donorės), neduodant jokių kitų skysčių ar maisto (išskyrus oralinės rehidracijos skysčius, vitaminus, mineralines medžiagas ar vaistus, jeigu reikia) [5]. Vyraujantis žindymas yra kūdikio maitinimas motinos pienu, kai duodama ir kitų skysčių (vandens, gėrimų), išskyrus kitų žinduolių pieną, adaptuotą pieno mišinį ir bet kokį maistą [5]. Papildomas maitinimas (toliau – PM) apibrėžiamas kaip kūdikių maitinimas, papildantis maitinimą krūtimi arba maitinimą motinos pieno pakaitalu [7].
Kada pradėti papildomą maitinimą?
Motinos pienas gali patenkinti pusę ar daugiau energijos poreikio 6–12 mėnesių kūdikiui ir trečdalį energijos poreikio bei kitų maistinių medžiagų poreikio 12–24 mėnesių vaikui. Motinos pienas ir toliau teikia geresnės kokybės maistines medžiagas nei papildomas maistas, taip pat susijęs su apsauginiais veiksniais. Motinos pienas yra pagrindinis energijos ir maistinių medžiagų šaltinis ligos metu ir mažina nepakankamai maitinamų kūdikių mirtingumą. Taip pat 6–24 mėnesių amžiaus laikotarpiu susiformuoja didžioji dalis maisto įpročių, pomėgių ir nenorų, kurie didele dalimi lemia būsimą maitinimosi būdą [7].
Teigiama, kad 4–6 mėnesių amžius yra „jautrusis laikotarpis“ (tai ribotas laikotarpis, per kurį smegenys yra ypač imlios patirties poveikiui), per kurį galima pasiūlyti naujų skonių [4]. Amžius yra vienintelis parametras, pagal kurį sprendžiama, kada pradėti PM kūdikiui, neturinčiam su rijimu susijusių problemų. Laikotarpis, kada galima pradėti PM, yra nuo 4 iki 6 mėnesių amžiaus. Ankstyvas PM įvedimas iki 4 mėnesių amžiaus gali kelti užspringimo riziką, padažnėti ūmių gastroenteritų ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atvejų, sutrikti geležies ir cinko, gaunamų iš motinos pieno, biologinis prieinamumas, o pienas gali būti pakeistas kitais, ne tokiais maistingais maisto produktais (netinkamais motinos pieno pakaitalais) [7]. Tad PM nerekomenduojama pradėti 4 mėnesių amžiaus [7].
Maitinant motinos pienu pirmus 4–6 mėnesius, kūdikiui nereikia jokio papildomo maisto ar skysčių. Jeigu kūdikiui duodama gerti vandens, saldžios arbatos, sulčių, karvės pieno ar kitų skysčių, žindant jis mažiau iščiulpia pieno, todėl pieno kiekis krūtyse mažėja ir toliau žindomas mažylis nepavalgo [6].
Europos vaikų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos draugija (ang. The European Society for Paediatric Gastroenterology Hepatology and Nutrition, ESPGHAN) 2017 m. paskelbė papildomo maitinimo rekomendacijas [2], skirtas sveikiems išnešiotiems Europoje gyvenantiems kūdikiams [5]. Rekomendacijos nurodo, jog išimtinis žindymas turėtų būti skatinamas mažiausiai 4 mėnesius (17 savaičių). Siektinas tikslas – išimtinis ar vyraujantis žindymas apie 6 mėnesius (26 savaites) [5]. Pasaulio sveikatos organizacija ir UNICEF rekomenduoja išimtinai žindyti iki 6 mėn. amžiaus [3].
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras 2022 m. išleido papildytas Sveikos ir tvarios mitybos rekomendacijas Lietuvos gyventojams. Jose skatinama išimtinai žindyti kūdikius iki 6 mėnesių amžiaus, o užtikrinant pakankamą ir saugų papildomą kūdikių ir mažų vaikų maitinimą, tęsti žindymą iki 2 metų ar ilgiau [6].
Lietuvos dietologų draugija taip pat pritaria šiuo metu tiek Lietuvoje, tiek Europos regione ir visame pasaulyje galiojančioms rekomendacijoms, skatinančioms išimtinai žindyti kūdikius iki 6 mėnesių amžiaus [5].
Kai išimtinai žindomiems kūdikiams sukanka 6 mėnesiai, sunku patenkinti jų mitybos poreikius, ypač energijos, geležies ir cinko. Be to, dauguma kūdikių jau būna pakankamai išsivystę, kad galėtų gauti kito maisto [3, 7]. Pavėluotas PM įvedimas gali turėti įtakos augimui ir neurologiniam vystymuisi, o ankstyvas PM įvedimas gali padidinti infekcijos ir hospitalizavimo riziką [3]. Taigi papildomą maitinimą kūdikiams maistingu visaverčiu ir saugiu maistu (kietu ir skystu, išskyrus motinos pieną ar mišinius kūdikiams) reikėtų pradėti vartoti ne anksčiau kaip po 4 mėnesių, bet ne vėliau kaip po 6 mėnesių [2, 6], ir toliau žindyti iki 2 metų ar ilgiau [6].
Kietą maistą vaikams reikia duoti kramtyti tada, kai jie yra tam pasirengę – vidutinis vaiko amžius yra 6–7 mėnesiai. Jei tuo metu jie negauna kieto maisto (skirtingai nuo tiršto maisto, kurį galima duoti bet kada po gimimo), vėliau jie gali sunkiai jį priimti, nesugebėti kramtyti, atsisakyti kieto maisto arba vemti. Maisto, kurį reikia kramtyti, gali būti neduodama dėl nežinojimo / žinių stokos, įskaitant nerimą dėl užspringimo [4].
Lietuvos dietologų draugija teigia, kad „jei sklandžiai augantis išimtinai žindomas kūdikis nuo 4 iki 6 mėn. amžiaus (imtinai) ima aktyviai domėtis maistu (t. y. tiesia rankytes į jį, dedasi į burną, lenkiasi pirmyn ir žiojasi), tėvai gali duoti paragauti nedidelį kiekį kūdikiui tinkamos sudėties bei konsistencijos maisto, tačiau tokios degustacijos negali pakeisti motinos pieno.“ [5]
Ar vertingas kūdikiams skirtas maistelis iš parduotuvių?
Ne visi PM skirti maisto produktai yra vienodai maistingi. Tėvai dažnai pasikliauja lengvai prieinamais produktais, kuriuos galima įsigyti parduotuvėse. Nors jie yra saugūs kūdikiams bei patogūs, daugybė tyrimų, kuriuose sistemingai analizuotas maistinių medžiagų ir energijos kiekis kūdikių maisteliuose, esančiuose stiklainiuose ir įvairiose pakuotėse, parodė, kad juose yra didelis cukraus kiekis, net jei produktai apibūdinami kaip pagaminti iš daržovių [4].
Kai kuriuose komerciniuose kūdikių maisto produktuose yra per daug sočiųjų arba transriebalų, laisvųjų cukrų ir druskos, todėl vaikas gali susirgti neinfekcinėmis ligomis. Dirbtiniai saldikliai ir kiti maisto priedai kūdikių maiste taip pat kelia susirūpinimą dėl sveikatos, nes jie gali paskatinti vėliau gyvenime vartoti daugiau cukraus. Mažiems vaikams skirtų komercinių maisto produktų pernelyg saldus skonis gali turėti įtakos vėlesniems skonio pasirinkimams ir įpročiams. Vaisių tyrė dažnai yra pagrindinė tokių maisto produktų sudedamoji dalis, ir net tariamai pikantiškuose ar daržovių pagrindu pagamintuose produktuose vaisiai nurodomi kaip pirmoji sudedamoji dalis pagal kiekį [3]. Saldūs vaisių skoniai užgožia daržovių skonį, nors ne tokie saldūs produktai padėtų kūdikiams priimti ir pamėgti įvairesnius skonius. Panašiai susirūpinimą kelia ir sūrių bei kitokių skonių diegimas į mažylių maistą (pvz., šokolado ar vanilės), nors tokie skoniai paprastai nenaudojami namų gamybos maiste arba nėra rekomenduojami mažiems vaikams skirtuose maisto produktuose [3].
Straipsnį parengė mitybos specialistė Danielė Budrytė
Nuotrauka – pexels.com
Literatūra:
- Buckingham, A., Kenneson, A., Singh, R. H. (2022). Breastfeeding practices for infants with inherited metabolic disorders: A survey of registered dietitians in the United States and Canada. Molecular Genetics and Metabolism Reports. Prieiga internetu: https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S2214426922000258.
- Fewtrell, M. ir kt. (2017). Complementary Feeding: A Position Paper by the European Society for Paediatric Gastroenterology, Hepatology, and Nutrition (ESPGHAN) Committee on Nutrition. Journal of Pediatric Gastroenterology and Nutrition. Prieiga internetu: https://journals.lww.com/jpgn/fulltext/2017/01000/complementary_feeding__a_position_paper_by_the.21.aspx arba http://spgp.pt/media/1061/pdf29.pdf.
- Garg, A., Bégin, F. ir Aguayo, V. (2020). UNICEF programming guidance „Improving Young Children’s Diets During the Complementary Feeding Period“. Prieiga internetu: 10 https://www.unicef.org/media/93981/file/Complementary-Feeding-Guidance-2020.pdf
- Harris, G. ir Mason, S.(2017) Are There Sensitive Periods for Food Acceptance in Infancy? Current Nutrition Reports. Prieiga internetu: https://link.springer.com/article/10.1007/s13668-017-0203-0
- Lietuvos dietologų draugija (2022). Lietuvos dietologų draugijos pozicija dėl rekomenduojamos išimtinio kūdikių žindymo trukmės bei papildomo kūdikių maitinimo pradžios, ldd.lt. Priega internetu: https://www.ldd.lt/lietuvos-dietologu-draugijos-pozicija-del-rekomenduojamos-isimtinio-kudikiu-zindymo-trukmes-bei-papildomo-kudikiu-maitinimo-pradzios-2/.
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras. (2022). Sveikos ir tvarios mitybos rekomendacijos. Prieiga internetu: https://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/Veiklos_sritys/visuomenes-sveikatos-prieziura/mityba-ir-fizinis-aktyvumas/Sveikos_ir_tvarios_mitybos_rekom_ilgos_2022.pdf .
- Vázquez-Frias, R. ir kt. (2023). Consensus on complementary feeding from the Latin American Society for Pediatric Gastroenterology, Hepatology and Nutrition: COCO 2023. Revista de Gastroenterología de México (English Edition). Prieiga internetu: https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S2255534X23000075.